Vasario mėnesį Japonijos valdžios atstovai paskelbė apie pirmą pakartotino užsikrėtimo atvejį šalyje. Gidė iš Osakos pirmą sykį užsikrėtė sausio pabaigoje, po trijų savaičių ją išleido iš ligoninės baigti sveikti namuose. Tačiau jai teko grįžti į ligoninę vėl pradėjus kosėti ir pajutus skausmus krūtinėje. Ten jai vėl buvo atliktas testas, ir šįsyk jis buvo teigiamas.
Kinijos-Japonijos draugystės ligoninės pneumonijos prevencijos ir gydymo skyriaus vadovas Zhanas Qingyuanas dar sausio mėnesį perspėjo, kad tokie atvejai gali pasitaikyti.
„Tiems pacientams, kurie pasveiksta, yra tikimybė ir vėl susirgti, – cituojamas medikas „Business Insider“. – Antikūnai susidaro; tačiau, tam tikriems asmenims, tie antikūnai neišsilaiko ilgai“.
Pranešimų apie pakartotinus susirgimo atvejus yra pasitaikę ir iš Kinijos.
Pakartotino užsikrėtimo rizika
Koronavirusų šeimai priklauso virusai, sukeliantys SARS, MERS ir paprastą peršalimą. Daugelis jų sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas.
Kuomet virusas patenka į žmogaus kūną, jis bando prisijungti prie „šeimininko“ ląstelių ir perimti jų kontrolę. Atsakydama, mūsų imuninė sistema kuria antikūnus: proteinus, kurie atpažįsta ir pašalina virusus.
Tokiu būdu žmonės tampa atsparūs tam tikriems susirgimams. Pavyzdžiui, vaikai, kurie perserga vėjaraupiais, įgija imunitetą ligai vėliau. Vakcinos yra kitas būdas įgauti imunitetą.
Tačiau naujojo koronaviruso atveju, anot Zhano Qingyuano, gali būti taip, kad antikūnai išsivysto nepakankamai stiprūs arba jie nepakankamai ilgai išsilaiko žmogaus organizme.
„Kai jūs pasigaunate infekciją, ji gali likti nepastebima ir pasižymėti minimaliais simptomais, o paskui gali pereiti į paūmėjimą, jeigu pateks į plaučius“, – „Reuters“ pasakojo Niujorko universiteto medicinos mokyklos profesorius Philipas Tierno.