Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų Uralo kalnuose rasti patyrusių keliautojų pusnuogiai ir sužaloti kūnai įkvėpė nemažai keistų sąmokslo teorijų: nuo paranormalių reiškinių iki slaptų ginklų bandymų.
Šveicarijos federalinio technologijų instituto mokslininkai sukūrė kompiuterinius modelius, kurie įrodytų teoriją, kad už paslaptingų Diatlovo perėjos mirčių slepiasi retas reiškinys – pavėluota sniego griūtis.
Mokslininkų grupė teigė, kad sniego laviną galėjo sukelti patys keliautojai, kai įkūrinėdami stovyklą jie įkasė sniego dangą. Grupė išlygino nedidelį sniego paviršiaus plotą, kad šlaite suformuotų įdubą, kurioje apsaugotų palapinę nuo stipraus vėjo.
Šio ir kitų veiksnių darinys – tarp jų neįprastas reljefas ir stiprus, ledinis vėjas – vėliau sukėlė sniego plokščių griūtį, kuri, panašu, ir privertė keliautojus skubiai palikti palapinę. Nespėję apsirengti, jie mirtinai sušalo –25℃ šaltyje.
Vaizdas, kurį pamatė atvykę gelbėtojai buvo šiurpus. Du keliautojai neturėjo akių ir liežuvių, o kai kurios aukos – jauni ir sportiški žmonės – patyrė kaukolės ir šonkaulių lūžius. Tyrėjų manymu, šie sužalojimai yra būdingi tokio tipo sniego griūtims.
Sniego plokščių griūtis įvyksta dėl sniego dangos apačioje esančio silpno sluoksnio, kuriam nulūžus, kartu su juo į apačią krenta ir suspaustas sniegas jo viršuje.
Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche profesorius, vienas iš tyrimo autorių, Aleksanderis Puzrinas sakė, kad lavinai sukelti užteko sniego dangos įkasimo, kartu su neįprastu reljefu ir retu oro reiškiniu, vadinamu žemyneigiu vėju. Dėl gravitacijos, žemyneigis vėjas neša orą šlaitu žemyn. Kartu su oru, į apačią keliauja ir sniegas.
Profesorius A. Puzrinas sakė: „Žemyneigiui vėjui nešant sniegą į apačią, iš lėto susiformavo papildoma našta, dėl kurios sniego apačioje esantis sluoksnis galėjo įtrūkti, o tam įtrūkimui plečiantis, atsiskyrė sniego plokštė.“
Tyrimo bendraautorius, dr. Johanas Gaume, instituto sniego ir lavinų simuliacijų laboratorijos vadovas, pasakojo: „Naudojome sniego trinties ir vietinės topografijos duomenis, kad įrodytume, jog ir ant neaukšto šlaito gali susiformuoti nedidelė sniego plokščių lavina, kuri nepalieka daug pėdsakų.“
Dingusiųjų paieška prasidėjo, kai slidininkai nepasiekė jų kelionės finišo – Ortoteno kalno, kurio pavadinimas, išvertus iš vietinės mansių kalbos, reiškia „neik ten“.
Tai, ką pamatė atvykę gelbėtojai buvo siaubinga. Liudmila Dubinina, 21-erių, ir Semionas Zolotarevas, 38-erių, neturėjo liežuvių ir akių. Kai kurių aukų kaukolės ir šonkauliai buvo sulaužyti.
Įvykio vietos aprašymai įkvėpė įvairių sąmokslo teorijų, pavyzdžiui, kad juos užpuolė ateiviai arba sniego žmonės.
Tačiau dr. J. Gaume sakė: „Naudodamiesi kompiuterinėmis simuliacijomis, galime pasakyti, kad tokios traumos yra būdingos sniego plokščių lavinai.“
Mokslininkai teigia, kad šiuos sužalojimus keliautojai galėjo patirti, kai buvo įkalinti tarp sniego ir kietų palapinės grindų, kurias jie sutvirtino slidėmis. Kai kurie iš jų mirė dėvėdami tik kojines ir apatinius, po to kai nuokalne nubėgo apie kilometrą, kur mirtinai sušalo nakties speige.
Tyrimo autoriai pripažįsta, kad lieka neaišku, kodėl jie paliko palapinę neapsirengę. Sniego griūtis įvyko praėjus maždaug 9,5 iki 13,5 valandų, po to kai buvo įkastas nuokalnėje esantis sniegas. Dr. J. Gaume pasakojo: „Tarp sniego įkasimo ir lavinos pradžios yra nemažas laiko tarpas. Tai mus ypač sudomino.“
„Ankstesni tyrėjai nesugebėjo paaiškinti, kaip vidury nakties galėjo įvykti lavina, kai tą vakarą net nesnigo. Mes turėjome sugalvoti naują teoriją, kuri tai paaiškintų“, – pasakojo mokslininkas.
Įvairūs nepagrįsti gandai teigė, kad devyni keliautojai turėjo ryšių su KGB, ir buvo nužudyti sovietų raketos, nes keliavo susitikti su Jungtinių Amerikos Valstijų agentais. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl apie šią nelaimę yra sukurta tiek daug sąmokslo teorijų, yra tai, kad sovietų valdžia bandė nuslėpti šių jaunuolių mirtis.
Prof. A. Puzrinas ir dr. J. Gaume pažymi, kad nieko niekada neįmanoma įrodyti, tačiau jų darbas gali padėti išvengti nelaimių ateityje.
„Tiesa yra tokia, kad niekas iš tikrųjų nežino, kas nutiko. Bet mes pateikiame stiprius įrodymus, kad lavinos teorija yra tikėtina“, – sakė A. Puzrinas.
„Tai bus lyg duoklė šiai tragiško likimo komandai, kuri susidūrė su neįtikėtina gamtos jėga“, – teigė tyrimo autorius.
Daug patirties turėję slidininkai – daugiausia jų iš Uralo politechnikos instituto – į 14 dienų turėjusią trukti 350 km kelionę, išvyko 1959 m. sausio 27 d.
Jų pasirinktas maršrutas buvo klasifikuojamas kaip trečiosios kategorijos, tai yra, pats pavojingiausias. Lemtingą naktį iš vasario 1 d. į 2 d., oro temperatūra nukrito net iki -30℃.
Smarkiai apgadinta palapinė buvo rasta po mėnesio ant Cholatčachlio, vadinamo „Numirėlių kalnu“, šlaito. Iki grupės kelionės tikslo buvo likę apie 20 km. Keturių keliautojų kūnai buvo aptikti praėjus dar dviem mėnesiams. Jie buvo rasti griovyje, po storu sniego sluoksniu.
Apie šį paslaptingą incidentą buvo parašytos knygos, sukurti dokumentiai filmai, kompiuteriniai žaidimai, ir net „Discovery Channel“ televizinis filmas „Rusijos sniego žmogus: žudikas gyvena toliau“.
Tyrėjai tikisi, kad šie radiniai, publikuoti žurnale „Komunikacija, žemė ir aplinka“, galės padėti išvengti lavinų sukeltų katastrofų ateityje.
Kokie gandai sklando apie Diatlovo perėjos incidentą?
Yra daug sąmokslo teorijų, susijusių su šia 1959 m. įvykusia nelaime.
Jos apima viską nuo lavinos, keistų vėjo reiškinių, ateivių, sniego žmonių ir slaptų sovietų raketų bei ginklų sistemų.
Kitose teorijose kalbama apie įtartiną paranormalų aktyvumą. Net atsirado tvirtinimų, kad grupė, kurios du nariai turėjo ryšių su KGB, vyko į slaptą susitikimą su agentais iš JAV. Borisas Jelcinas, pirmasis Rusijos prezidentas po SSRS žlugimo ir buvęs instituto studentas, yra vienas iš daugelio, kurie tikėjo, kad valdžia bandė nuslėpti, kas iš tiesų įvyko. Tačiau jam, tiek būnant valdžioje Urale, tiek vėliau Kremliuje, tiesos atskleisti nepavyko.
2014 m. atsirado teorija, kad grupė išprotėjo nuo infragarso. Šis žiaurus fenomenas, kurį sukelia retas vėjo reiškinys, priverčia jausti įtampą, nerimą ir net baimę. Tam tikromis sąlygomis, vėjo srautas gali judėti linkme, dėl kurios susidaro sūkurys. Judantis oras suformuoja šių sūkurių sekas, kurios keliauja spirale.
Jeigu vėjas yra pakankamai stiprus, ir keliauja teisingu kampu, šie vėjo sūkuriai gali suformuoti galingus viesulus, kurie net tik padaro žalos, bet ir gali skleisti stiprų infragarsą.
Sniego žmogaus teorija atsirado iš netikros laikraščio antraštės, kurią vietoje, kur laiko papildomą įrangą, prieš kylant į kalnus, paliko vienas grupės narys.
Neįvardintas „žymus daktaras“ publikacijoje teigė, kad Semiono ir Liudmilos šonkauliai buvo sulaužyti, kai jų krūtines spaudė kažkoks didelis padaras.
Straipsnyje rašoma: „Pagal naujausią informaciją, šiauriniame Urale gyvena sniego žmonės.“
Sunku pasakyti, ar naujasis pranešimas sustabdys visas sąmokslo teorijas, ar kaip tik jas paskatins. Vienintelis didelis gyvūnas, kuris tuo metu galėjo būti netoliese, yra rudasis lokys, tačiau incidentas įvyko vasarį, kai šie gyvūnai dar miega žiemos miegu. Taip pat buvo pranešta, kad ant aukų rūbų buvo rasta radioaktyviųjų dalelių, o jų kūnai buvo keistos, gelsvai rudos spalvos.
Žmonės sakė, kad tuo metu aplink kalną buvo matyti oranžinių šviesulių, kurie, esą, pasendino kūnus anksčiau laiko.
