Tai bus pirmasis žingsnis įgyvendinant planus per dvejus metus reformuoti ES ir parodyti, Bendrija ir po „Brexit“ gali išlikti gyvybinga.
Penktadienio viršūnių susitikimas Geteborgo uostamiestyje rengiamas siekiant sugrąžinti visuomenei tikėjimą pokario vieningos Europos vizija –skatinant sąžiningą darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir socialinį saugumą po virtinės krizių, išprovokuoto griežto taupymo metų.
Švedijos vyriausybės vadovas Stefanas Lofvenas (Stefanas Liovenas) sakė, kad sėkmingas kraštutinių dešiniųjų pasirodymas per rinkimus Austrijoje ir Vokietijoje, vykusius po visą Senąjį žemyną sukrėtusio Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš ES, aiškiai parodė, jog būtina imtis veiksmų.
„Dešiniojo sparno ekstremistai stiprina savo pozicijas? Žinoma, man dėl to neramu, nes žinau, jog tai yra nuodai visuomenei“, – sakė Švedijos premjeras, vienas iš viršūnių susitikimo Geteborge organizatorių, interviu naujienų agentūrai AFP, kurį davė praėjusį mėnesį Briuselyje.
„Esu tikras, kad tvariai Europos Sąjungai reikia stiprios socialinės dimensijos, nes žmonės yra svarbiausia“, – sakė jis.
Penktadienį rengiamas vadinamasis socialinis viršūnių susitikimas yra pirmasis nuo 1997 metais Liuksemburge vykusio analogiško renginio.
Juo siekiama parodyti, kad ES nėra tik milžiniška 500 mln. gyventojų turinti rinka, bet ir jėga, galinti atliepti dirbančiųjų būgštavimus mažindama nelygybę, skatindama gerovę bei didindama žmonių darbo ir socialinio gyvenimo pusiausvyrą šiais laikais, kai pasaulyje vis labiau auga konkurencija.
Ambicingos reformos
Tai taip pat bus pirmasis susitikimas pagal ambicingą viršūnių susitikimų planą, kur į parengė Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Šiame plane numatyta per ateinančius dvejus metus surengti 13 viršūnių susitikimų, siekiant įlieti gyvybės Bendrijai po „Brexit“ sukrėtimo ir virtinės kitų nesėkmių.
ES viršūnių susitikimus koordinuojantis buvęs Lenkijos premjeras šį planą pristatė praėjus kelioms savaitėms po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paragino smarkiai reformuoti ES.
Susitikime turėtų dalyvauti dauguma iš 28 valstybių lyderių, tarp jų Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei), nors jos šalis, planuojanti 2019 metais palikti bloką, daug metų pasisako prieš didesnį valdžios vaidmenį darbo rinkoje.
Th. May tikriausiai pasinaudos proga susitikimo kuluaruose pasikalbėti su kitais lyderiais apie „Brexit“ derybas, patekusias į aklavietę. Jos įstrigo artėjant nustatytam galutiniam terminui pasiekti susitarimą, kad būtų galima pereiti prie derybų dėl prekybos.
Tačiau didžiausios ES ekonomikos Vokietijos kanclerė Angela Merkel praleis šį susitikimą dėl įtemptų naujos koalicinės vyriausybės formavimo derybų. Visgi jos padėjėjai pažymėjo, kad kanclerė visiškai palaiko susitikimo tikslus.
Šie tikslai bus įtraukti į Europos socialinių teisių ramstį (European Pillar of Social Rights), kurį penktadienį pasirašys Europos Komisijos vadovas, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) ir šį pusmetį Bendrijai pirmininkaujančios Estijos premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas).
Esktremizmas ir populizmas
Tačiau kaip daugeliu klausimų, ES narių nuomonės išsiskiria ir dėl to, kaip geriau skatinti ekonomikos augimą.
S. Lofvenas, J.-C. Junckeris ir kiti ES lyderiai ragina pasirašyti laisvosios prekybos susitarimus su Lotynų Amerika ir kitais pasaulio regionais. Tuo tarpu E. Macronas mėgina vėsinti jų įkarštį.
Prancūzijos vadovas tvirtina, kad ES šalių vyriausybės nebeturi visuomenės paramos deryboms dėl prekybos susitarimų, nes daugelis europiečių baiminasi, kad dėl to jie neteks dar daugiau darbo vietų, be to, sumenks aplinkos ir sveikatos standartai.
S. Lofvenas, nuo 2014-ųjų vadovaujantis trapiai socialdemokratų koalicijai, sakė, kad prekybos susitarimai reikalingi ekonomikos augimui, tačiau gerovė turi būti paskirstoma „sąžiningiau nei dabar“.
„Jei yra itin didelė socialinė atskirtis ir vargingiausiai gyvenanti visuomenės dalis mano, kad yra palikta nuošalyje, tai skatina ekstremizmą ir populizmą“, – sakė Švedijos premjeras.
Lyderiai taip pat aptars būdus, kaip palengvinti jaunų žmonių mobilumą darbo ir studijų tikslais, pavyzdžiui, pagal tokias mainų programas kaip „Erasmus“. Prieš tris dešimtmečius pradėta vykdyti „Erasmus“ programa jau suteikė galimybę išvykti mokytis į užsienio aukštąsias mokyklas maždaug 5 mln. europiečių studentų.
„Švietimas ir kultūra yra milijonų darbų ir augimo šaltinis mūsų valstybėse narėse, taip pat priemonės mažinti nelygybę“, – rašo D. Tuskas kvietime lyderiams į Geteborgo viršūnių susitikimą.
