J. Hallyday, visą gyvenimą traukęs cigaretes be filtro „Gitanes“, mirė trečiadienį nuo plaučių vėžio būdamas 74 metų. Jam mirus šalį užliejo emocijų banga, nematyta nuo Edithos Piaf mirties.
Odinius drabužius mėgusio dainininko, vadinto prancūziškuoju Elvis Presley, prisiekę gerbėjai jau praeitą vakarą pradėjo būriuotis Eliziejaus Laukuose, kad užsitikrintų geriausias vietas per „nacionalinio pagerbimo“ ceremoniją.
Laidotuvių procesiją, prasidėsiančią vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku nuo Triumfo arkos link Eliziejaus Laukų, tikriausiai lydės iki 700 baikerių. Ši ceremonija turėtų būti panaši į didingas valstybinių laidotuvių procesijas, rengtas Prancūzijai atsisveikinant su savo didžiausiais didvyriais.
„Johnny Hallyday muzikantai lydės jį savo muzika“ į paskutinę kelionę, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Procesijos metu gatvėse įrengtuose dideliuose ekranuose bus rodomi vaizdai iš 55 metus trukusios J. Hallyday karjeros.
Televizijos ketina tiesiogiai transliuoti „liaudies pagerbimo“ vaizdus, tad „scenos žvėris“, pardavęs daugiau kaip 110 mln. savo įrašų, užsitikrins paskutinįjį didelį savo šou.
Laidotuvės prasidės „trumpomis“ kalbomis pagerbimo kalbomis; jas sakys Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir buvęs valstybės vadovas Nicolas Sarkozy. Pastarasis yra didelis dainininko gerbėjas, prisidėjo organizuojant jo penktąsias vestuves ir mėgino įkalbėti jį grįžti į savo šalį, kai J. Hallyday ją paliko dėl esą pernelyg didelių mokesčių.
Populiariosios kultūros dievaitis
Laidotuvių ceremoniją užbaigs koncertas: ant specialiai įrengtos scenos priešais Šv. Marijos Magdalietės bažnyčią, kurioje kadaise vyko Fryderyko Chopino laidotuvės, pasirodys J. Hallyday grupės nariai.
Faktas, kad Prancūzijos vyriausybė pasistengė surengti neįprastą ceremoniją pagerbti dainininkui, beveik nežinomam už prancūzakalbio pasaulio ribų, daug sako apie jo reputaciją populiariojoje kultūroje.
„Jis buvo iš tikrųjų svarbus Prancūzijos žmonių gyvenimui“, – N. Sarkozy kalbėjo apie atlikėją, atnešusį rokenrolą į šansono baladžių šalį.
„Daugybei žmonių Johnny simbolizuoja laimės idėją. Jo netektis palieka didžiulę spragą“, – sakė buvęs prezidentas.
Tačiau kai kuriems J. Hallyday gerbėjams darbininkiškajame sluoksnyje širdgėlą paaštrino žinia, kad dainininkas amžino poilsio atguls Prancūzijai priklausančioje Karibų saloje Sen Bartelemi, kur jis turėjo namus.
Prancūzijos popmuzikos veteranas Michelis Polnareffas, senas J. Hallyday draugas, penktadienį sakė, kad jam atrodo „keista, jog Johnny bus atimtas iš gerbėjų“ tokiu būdu.
Kitiems buvo sunku susitaikyti su mintimi, kad jų dievaitis, žavėjęs „paprastumu“, bus palaidotas milijonierių kurorte.
Gedintys gerbėjai
Vienas iš gerbėjų, Francois Le Lay, sakė naujienų agentūrai AFP, jog „mums būtų mieliau, jeigu jis būtų palaidotas Paryžiuje, bet jeigu Johnny šito norėjo, mes gerbsim jo valią“.
„Mano žmona ir aš taupysim pinigus, kuriuos būtume skyrę lankymuisi jo koncertuose, kad kada nors galėtume nuskristi į Sen Bartelemi“, – aiškino jis.
Kiti gerbėjai reikalavo pastatyti Prancūzijoje paminklą žvaigždei, kurį dar kūdikį paliko jo tėvai, kabareto atlikėjai. Būsimąjį dainininką užaugino jo teta ir dėdė.
Nors ne visi prancūzai žavisi J. Halliday amerikietiško stiliaus roku ir kaltina jį originalumo stygiumi, o vienas kritikas yra jį pavadinęs „Prancūzijos nepriklausomos muzikos branduoliniu atgrasomuoju veiksniu“, šio atlikėjo poveikis šalies gyvenimui nepaneigiamas.
„Yra laikas prieš ir po Johnny Hallyday“, – sakė Michka Assayasas, knygos „Naujasis roko žinynas“ autorius.
Filosofas Raphaelis Enthovenas sakė, kad J. Hallyday mirties poveikį sunku nuvertinti.
„Jis buvo dievaitis. Jo mirtis – tarsi dievo, kuris iš tikrųjų buvo mirtingasis“, – R. Enthovenas sakė Prancūzijos radijui.
„Žmonės sako negalintys patikėti, kad jis mirė, nes tikėjo, kad jis niekada nemirs. Daug žmonių niekada nepatikėjo, kad mirė Elvis. Tas pats tinka ir Johnny“, – pridūrė jis.
