Gruodžio 7-18 d. vyksiančioje Kopenhagos klimato kaitos konferencijoje (COP15) viliamasi pasiekti ambicingą pasaulinį susitarimą dėl klimato kaitos stabdymo po 2012 m. Klimato ir energetikos teisės aktų paketą priėmęs Europos Parlamentas bando įtikinti užsienio partnerius siekti subalansuoto susitarimo.
Europarlamentarai tikisi, jog ES išlaikys lyderės pozicijas kovoje su klimato kaita ir gins ambicingas derybines pozicijas. Šią savaitę Vašingtone viešinti EP delegacija susitinka su Kongreso nariais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Pasibaigus Kopenhagos konferencijai EP Aplinkos apsaugos komitetas tikisi išvysti konkrečius išsivysčiusių ir besivystančių šalių įsipareigojimus mažinti šiltnamio dujų išmetimą, aiškius teiktinos finansinės paramos rodiklius ir sankcijas už numatytų tikslų nevykdymą.
Europa derasi dėl finansinės naštos pasidalijimo
Bendros ES derybinės pozicijos ir sprendimo dėl ES valstybių indėlio remiant besivystančių šalių prisitaikymą prie klimato kaitos paieškos vyksta Briuselyje vykstančiame ES vadovų sutikime.
„Pasauliui būtinas solidarumu paremtas globalus paktas, nukreiptas prieš klimato kaitą“, – pabrėžė Aplinkosaugos komiteto pirmininkas Jo Leinen spalio 20 d. plenariniame posėdyje vykusių diskusijų dėl neturtingų šalių prisitaikymo prie klimato atšilimo metu.
„Būtų pražūtinga, jei Europa vyktų į Kopenhagą be bendros pozicijos dėl naštos pasidalijimo finansuojant besivystančių šalių pastangas“, – tądien surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis. Lenkija ir dalis kitų naujųjų ES narių pareiškė nenorinčios prisiimti neproporcingai didelės finansinės naštos šioje srityje.
Pagyros Japonijai, JAV rinkimų pažadų įgyvendinimo viltys
Spalio 19 d. patvirtintame rezoliucijos projekte Aplinkosaugos komitetas išdėstė savo poziciją dėl Kopenhagos susitikimo tikslų. Ši rezoliucija pasieks plenarinę sesiją lapkričio 11-12 d. Europarlamentarai giria Japonijos pažadus iki 2020 m. ketvirtadaliu sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį, ragina JAV prezidentą B. Obamą įgyvendinti savo rinkimų pažadus šioje srityje ir tikisi apčiuopiamų įsipareigojimų iš Kinijos, Indijos ir Brazilijos.
COP15 konferencijoje susirinkusius delegatus siekti susitarimo bandys įtikinti ir stebėtojų statusą turėsianti 15 europarlamentarų delegacija.
Pakankamas finansavimas ir sankcijos
Europarlamentarai reikalauja „pakankamų ir nuspėjamų“ papildomų lėšų, kurios būtų skiriamos padėti besivystančioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją stabdyti. Komiteto nuomone, iki 2020 m. bendras ES indėlis, turėtų siekti bent 30 mlrd. eurų per metus.
Ši suma galėtų būti finansuojama ne tik iš prekybos taršos leidimais, bet ir vadinamųjų „skolos už gamtą mainų“ ar tarptautinių finansinių operacijų apmokestinimo. Aplinkosaugos komitetas siūlo numatyti išankstinio įspėjimo sistemą ir nustatyti baudas už išlakų mažinimo uždavinių ir finansinių įsipareigojimų nevykdymą.
Ambicingi ir konkretūs tikslai
Aplinkosaugos komitetas ragina išsivysčiusias šalis kaip grupę įsipareigoti iki 2020 m. (palyginti su 1990 m.) sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį procentiniu dydžiu, kuris būtų artimas viršutinei 25-40 proc. ribai, o iki 2050 m. – bent 80 proc.
Besivystančios šalys turėtų įsipareigoti sumažinti dujų išlakas 15-30 proc. lyginant su scenarijumi, jei nebūtų imtasi jokių priemonių, sako komitetas.
EP nariai reikalauja, kad į susitarimą būtų įtraukti tarptautinės aviacijos ir jūrų transporto sektoriai, numatant privalomus išlakų mažinimo tikslus. Jie ragina kurti transatlantinę prekybos taršos leidimais sistemą, kuri vėliau peraugtų į pasaulinę rinką.