Iki 1,5 mln. žmonių sekmadienį Paryžiuje dalyvavo precedento neturinčioje demonstracijoje prieš terorizmą, kuriai vadovavo dešimtys pasaulio lyderių, ėjusių petys į petį aidint skanduotėms „Laisvė“ ir „Charlie“.
Per istorinį vienybės pademonstravimą prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) susikibo rankomis su kitais pasaulio valstybių lyderiais, tarp kurių buvo Izraelio premjeras ir palestiniečių prezidentas.
Istorinė pasaulio nenusileidimo ekstremizmui demonstracija prasidėjo tylos minute, kuria buvo pagerbtos tris dienas trukusio kraujo liejimo aukos, tarp jų – žydai ir policijos pareigūnas musulmonas.
Drauge su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu), sekmadienio demonstracijoje Paryžiuje dalyvavo Jordanijos karalius ir karalienė, taip pat – virtinė Europos šalių lyderių, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).
JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai) atstovavo teisingumo ministras Ericas Holderis (Erikas Holderis).
Žmonių jūra legendinėmis Paryžiaus gatvėmis slinko gedėdama tų, kas žuvo per tris dienas trukusį terorą, kuris prasidėjo 12 žmonių nužudymu satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
„Laisvė! Laisvė!“, „Charlie“! „Charlie!“ skandavo didžiulė minia, pagerbdama nužudytus „Charlie Hebdo“, kuris pašiepė pranašą Muhammadą (Muhamadą), karikatūrininkus ir žurnalistus.
Minia taip pat paminėjo keturių žydų žūtį, kai islamistų kovotojas įsiveržė į košerinį prekybos centrą, ir šaltakraujišką policininkės nušovimą.
Paryžius gedėjo emocingai – daugelis demonstracijos dalyvių nesulaikė ašarų, kai susibūrė po laisvės ir žodžio laisvės vėliava Prancūzijoje įvykus didžiausioms teroristinėms skerdynėms per daugiau kaip pusę amžiaus.
Minia nešė transparantus su užrašais „Esu prancūzas ir nebijau“ ir, pagerbdama nužudytus karikatūrininkus, užrašus „Juokis, o ne kariauk“, „Lietis turėtų rašalas, o ne kraujas“.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad demonstracijos Paryžiuje dalyvių skaičius „neturi precedento“, o prancūzų televizija pranešė, kad tokių mitingų, kurie šį sekmadienį vyko visoje šalyje, nebuvo nuo Paryžiaus išvadavimo 1944 metais.
Prancūzė, krikščionė Isabelle Dahmani (Isabel Dahmani), ištekėjusi už musulmono Mohamedo, atsivedė tris mažus savo vaikus, norėdama parodyti jiems, kad nėra ko bijoti.
Poros devynmetė dukra ašarojo šią savaitę žiūrėdama naujienas, sakė Isabelle, kuri pridūrė, jog ji klaususi, ar „tie blogi vyrai ateis į jų namus“.
Demonstracijos priekyje ėjo gedinčios per atakas žuvusių žmonių šeimos, drauge su atstovais iš maždaug 50-ies valstybių.
„Charlie Hebdo“ skiltininkas Patrickas Pelloux (Patrikas Pelu) kūkčiodamas puolė į glėbį F.Hollande'ui.
Prieš demonstraciją F.Hollande'as sakė, kad „šiandien Paryžius yra pasaulio sostinė“.
„Pakils visa šalis“, – sakė jis ministrams, Prancūzijai bandant atsigauti po 17 gyvybių pareikalavusių islamistų atakų.
Maždaug 2 200 saugumo pareigūnų saugojo sekmadienio demonstraciją, kurios maršrutas nusidriekė 3 km nuo istorinės Respublikos aikštės iki Nacijos aikštės sostinės rytuose, sakė vidaus reikalų ministras. Be to, palei jos maršrutą pozicijas ant stogų užėmė snaiperiai.
Visuomeniniu transportu buvo galima naudotis nemokamai, o tarptautinis traukinių operatorius „Thalys“ paskelbė, kad sekmadieniui sumažino bilietų į Paryžių kainas.
Dar beveik 10 tūkst. žmonių sekmadienį išėjo į gatves mažame Prancūzijos miestelyje Damarten an Goelyje, kur kruvina drama baigėsi dviejų brolių, nušovusių 12 žmonių satyrinio savaitraščio redakcijoje, paieška.
Iš viso Prancūzijoje per demonstracijas, kurių mastą Vidaus reikalų ministerija pavadino „beprecedenčiu“, į gatves išėjo mažiausiai 3,3 mln. žmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
