Pirminis nuosprendis reperiams buvo paskelbtas dar rugsėjo 2 dieną: Ahmedas ben Ahmedas (pseudonimas Klay BBJ) ir Ala Yaacoubi (geriau žinomas kaip Weld El 15) už grotų išsiuntė 21 mėnesiui. Priežastimi tapo jų bendras koncertas, kurį jie surengė rugpjūčio 22 dieną kurortiniame Hamameto mieste.
Tyrimo duomenimis, į koncerto programą įėjo A. Yaacoubi daina „Visi kopai – šunys“, kurioje skambėjo tokie žodžiai: „Policija ir valdžia, jūs – šunys. Pasakysiu jums viena: geriau žudyti jus, nei avis. Duokite man pistoletą, aš jus sušaudysiu.“ Ne mažiau įžeidžiančiais ir netgi antivalstybiniais prokuratūra palaikė ir antro reperio kūrinius – tiesa, kokie būtent buvo jų žodžiai, nepatikslinama. Abu muzikantus suėmė tiesiog ant scenos. Į koncertą iš anksto buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie vėliau iškvietė pastiprinimą.
Apie tai, kad jie yra nuteisti ir nubausti realiomis kalėjimo bausmėmis, atlikėjai, kuriuos paleido jau kitą dieną, sužinojo tik post factum: teismas surengė posėdį, net neįspėjęs kaltinamųjų. Į proceso baigtį muzikantai reagavo skirtingai. A. Yaacoubi, kurio advokatas paneigė, kad reperis koncerte atliko dainą apie policininkus, nusprendė nelaukti jo suimti atvykstančių pareigūnų ir pabėgo. Du mėnesiai prieš minėta pasirodymą jis jau buvo priverstas teisintis teisme dėl savo kūrinio, tvirtindamas, kad palyginęs tvarkos sergėtojus su musulmonų nešvariais laikomais gyvūnais, ji viso labo atsakė policijai ta pačia kalba, kuria jie kreipėsi į jį. Tuomet teismo netenkino jo pozicija, ir jis skyrė jam dvejus metus kalėjimo. Tiesa, vėliau teismas pasigailėjo reperio dėl kilusio skandalo: paaiškėjo, kad suėmimo metu jis buvo žiauriai sumuštas. Tačiau A. Yaacoubi buvo iškelta griežta sąlyga: daugiau niekada neatlikinėti įžeidžiančios dainos.
Antrasis reperis, A. ben Ahmedas, nusprendė nekonfliktuoti su įstatymu ir padavė apeliaciją. Ją patenkinto, nors ir tik iš dalies. Bausmė sutrumpinta iki pusės metų. Kritikuodamas teismo sprendimą, muzikantas apkaltino jį išankstine nuomone ir priklausomybe nuo valdančiosios partijos „Nahda“, kuri netoleruoja kritikos jai ir visais būdais riboja žodžio laisvę. „Savo dainose mes kritikuojame dabartinę situaciją Tunise – nei daugiau, nei mažiau. Aš vienas iš tų reperių, kurie aktyviausiai kritikuoja vyriausybę, ir todėl ji pradėjo mane medžioti“, – pareiškė muzikantas. Nepaisant to, kad A. ben Ahmedas turi teisę pakartotinai apskųsti nuosprendį, jį jau išsiuntė atlikti bausmę.
Muzikantų persekiojimo priežastimi gali tapti ir ne tik kritika valdžios atžvilgiu. 2012 metais tris Kenijos atlikėjus apkaltino tautinės nesantaikos kurstymu, siekiant politinių tikslų. Kalba eina apie žinomus Kenijoje muzikantus Kamande Wa Kioi, Johną Muigai Nyaruru (geriau žinomam Muigai Wa Njoroge vardu) ir Johną Mwangi (pseudonimas Johnas De Mathew).
Būdami kikujų tautos atstovai, muzikantai, pasak tyrėjų, savo dainose įžeidė kitą tautą – luo. Svarbiausia buvo tai, kad juos apkaltino luo tautybei ministro pirmininko Raila‘os Odinga įžeidimu. Situaciją paaštrino ir tai, kad dainos pasirodė prezidento rinkimų, kuriuose R. Odinga ruošėsi dalyvauti, kampanijos įkarštyje. Jo pagrindiniu konkurentu turėjo tapti kikujų atstovas – buvusio Kenijos prezidento Jomo Kenyatta sūnus Uhuru Kenyatta, kuris galiausiai ir iškovojo pergalę.
Dainos, dėl kurių kilo skandalas, buvo parašytos kikujų kalba. Kai prokuratūra perskaitė teisme vienos iš jų vertimą („Pakeliui į Hagą“), tapo aišku, kad tiesioginio R. Odinga paminėjimo joje visiškai nėra. Tačiau tyrėjų manymu, dainoje buvo užuomina į tai, kad už kaltinimus U. Kenyatta tarptautiniam teismui Hagoje, atsakingas būtent R. Odinga. Prokuratūra įžvelgė tuometinį premjerą dainoje paminėtame „neapipjaustytame vyre“: pagal tradiciją, luo vyrams daromas apipjaustymas.
Muzikantų byla vis dar nagrinėjama, jiems gresia iki penkerių metų kalėjimo ir milijono Kenijos šilingų (apie 11 tūkstančių JAV dolerių) bauda. Kokie šansai, kad juos paskelbs kaltais, neaišku, ypač atsižvelgiant į tai, kad valdžioje šiuo metu yra jų genties atstovas. Tačiau vienas iš kaltinamųjų, K. Wa Kioi, jau kreipėsi į valdžią su pasiūlymu. Jeigu muzikantą išteisintų, jis mainais už laisvę naujas dainas kurtų tik apie skirtingų tautų susitaikymą.
Dar vienas atvejis, kai valstybė nubaudė atlikėjus už jų kūrinius, nutiko 2012 metų spalį Vietname. Tąkart ilgas kalėjimo bausmes gavo du muzikantai, kurie leido sau dainose išreikšti abejonę valdžios vykdomos politikos teisingumu. Į teismą Vo Minh Tri, geriau žinomas kaip Viet Khangas, ir Tran Vu Anh Binhas pateko už „antivalstybinę propagandą“ tarp emigravusių šalies piliečių.
Valdžios pasipiktinimą sukėlė dvi dainos, kurias atlikėjai paviešino užsienyje veikiančios opozicinės grupės „Patriotinis jaunimas“ tinklapyje. Ypatingai populiari tapo Viet Khango daina pavadinimu „Kur mano Vietnamas?“. Joje autorius kritikuoja Vietnamą valdančią komunistų partiją.
Antroje dainoje („Drąsa tamsiame kalėjime“), sukėlusioje valdžios pyktį, raginama imtis nesmurtinių protestų. Be to, joje išreiškiamas palaikymas opoziciniam tinklaraštininkui, kuris anksčiau buvo įkalintas už „antivyriausybinę propagandą“.
Po uždaro teismo proceso, kurio metu teisėjas net neklausė nei vienos iš dainų, abu atlikėjai buvo pripažinti kaltais, vienam skirta keturių metų laisvės atėmimo bausmė, kitam – šešerių. Be to, toks teismo sprendimas dar buvo palaikytas pakankamai švelniu: maksimali bausmė už inkriminuojamus straipsnius yra 20 metų.
Kinijos komunistų partija nesugebėjo atleisti dviems Tibeto muzikantams, Pemai Trinlay ir Chakdorui, už jų albumą „Nepagydomos žaizdos skausmas“. Savo dainose jie šlovina Dalai Lamą, kuris nuo 1959 metų gyvena tremtyje Indijoje. 2013 metų vasarį muzikantams skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Kartu šešeriems metams nuteisė ir kitą Tibeto muzikantą pseudonimu Lolo. Kokie konkrečiai jam pateikti kaltinimai, nepranešta, tačiau žinoma, kad prieš suėmimą Lolo išleido naują albumą, kuriame kalbėjo apie Tibeto atsiskyrimą ir Dalai Laimos sugrįžimą į gimtinę.
2012 metais dėl šventvagiškos muzikos kilo skandalas ir Vokietijoje, tačiau išprovokavo jį toli gražu ne vokiečių religiniai veikėjai, o Irano ajatola. Jis pasirašė fatvą su mirties nuosprendžiu reperiui Shahinui Najafi, kuris praėjusio dešimtmečio viduryje išvyko iš Irano į Vokietiją dėl valdžios persekiojimo. Gimtinėje jo muzika senokai uždrausta, ir visos kompaktinės plokštelės išimtos iš prekybos.
Ajatolos pyktį sukėlė daina, skirta dešimtam šiitų imamui. Be paties teksto, kuris ajatolai pasirodė pernelyg laisvas, jį papiktino ir singlo iliustracija su mečetės kupolu moters krūties pavidalu ir ant jos uždėta LGBT judėjimo vėliava. Ajatola paragino rasti muzikantą ir įvykdyti jam mirties bausmę. Internete netgi pasirodė siūlymų už jo galvą sumokėti 100 tūkstančių eurų.
Reperis šių grasinimų nepalaikė juokais: jis atšaukė savo turą po Europą ir pradėjo slapstytis. Tiesa, ši istorija buvo naudinga muzikanto karjerai Vokietijoje: jį pradėjo kviesti duoti interviu, dainas ėmė groti radijas, ir po metų jis netgi išleido knygą apie savo gyvenimą pavadinimu „Kol dievas miega“.
