Autoritetingų leidinių ekspertai atsakė į kelis iš svarbiausių klausimų 2024-aisiais: nuo to, ar D. Trumpui pavyks tapti prezidentu, iki karo Ukrainoje ar E. Musko valdomo socialinio tinklo ateities.
Politiniai įvykiai
Ar Donaldas Trumpas taps JAV prezidentu?
Ne. „The Financial Times“ apžvalgininkas Edwardas Luce’as prognozuoja, jog buvusiam JAV prezidentui, respublikonų atstovui Donaldui Trumpui nepavyks sugrįžti į valdžią. Jo teigimu, 2024-ųjų JAV prezidento rinkimų kampanija bus nuožmiausia per visą šalies istoriją, tačiau rinkėjai balsuos už demokratų atstovą Joe Bideną.
Nepaisant dabartinio prezidento amžiaus keliamų klausimų JAV rinkėjams, jie (su nedidele persvara) labiau balsuos prieš įvairiais nusikaltimais įtariamą Donaldą Trumpą ir tai turėtų leisti įgyti persvarą Joe Bidenui.
Ar Izraelio ir „Hamas“ karas virs į plataus masto regioninį konfliktą?
Ne. Karas su teroro išpuolį surengusiais „Hamas“ smogikais „išjudino“ ir regione esančias kitas teroristines grupuotes, kurių iš esmės vienintelė prasmė ir yra nuolatinė kova su Izraeliu.
„Hezbollah“ Libane ir Jemeno husiai kelia grėsmę taikai regione: Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu aiškiai leido suprasti, kad šalis daugiau netoleruos sukarintų grupuočių plėtros Libano pasienyje, o JAV jau pradėjo karinę operaciją prieš laivybą terorizuojančius Jemeno husius.
Tačiau nei Vašingtonas, nei Teheranas nenori gilinti regioninio konflikto, net jeigu kova tarp Irano išlaikomų „Hezbollah“ smogikų ir Izraelio intensyvėtų. Tačiau situacija yra pavojingai sprogi, pažymi „The Financial Times“ apžvalgininkas Andrew Englandas.
„The Economist“ apžvalgininkas Tomas Standage’as taip pat pažymi, jog situacija Artimuosiuose Rytuose bus rimtas JAV, kaip pasaulinės galios valstybės, išbandymas.
Britai turės kardinalių pokyčių valdžioje?
Taip. Nepaisant to, kad britų parlamento rinkimai gali įvykti ir 2025-ųjų sausį, Rishi Sunako vadovaujami konservatoriai atrodo suskaldę ir išsekę.
Leiboristams Jungtinėje Karalystėje prognozuojama faktiškai neabejotina pergalė po tuzino metų konservatorių valdymo.
Tačiau, tai tėra tik vieni iš daugiau nei 70 rinkimų, vyksiančių visame pasaulyje 2024 m. – daugiau nei 4 mlrd. žmonių rinksis sau naują valdžią, įskaitant tokias šalis, kaip Indija ar JAV, o taip pat ir Lietuvoje vyks net treji rinkimai, įskaičiuojant ir Europos Parlamento.
Ar JAV ir ES toliau rems Ukrainą?
Taip. Ukrainos kontrpuolimui įstrigus, karinė ir finansinė parama Kyjivui tapo ginčų objektu abiejose Atlanto pusėse. J. Bideno administracija yra pasiryžusi išlaikyti tiekimo srautą: susitarimas su respublikonais Kongrese gali reikšti nuolaidas dėl JAV sienų saugumo mainais į didesnę pagalbą Ukrainai.
Daugiau problemų gali kilti, jeigu Donaldas Trumpas grįžtų į valdžią.
ES lyderiai taip pat susidūrė su finansavimo Ukrainai skyrimo problemomis: V. Orbano vadovaujama Vengrija vetavo 50 mlrd. eurų 4 metams pagalbos paketą. Nepaisant to, Europos šalys gali sutarti dėl pagalbos skyrimo ir be vieningo ES sprendimo.„The Financial Times“ pažymima, kad Ukraina tikriausiai, nepaisant finansavimo skyrimo ar neskyrimo, susidurs su vidiniu ir išoriniu spaudimu tartis su Maskva, dėl stingančio proveržio fronte.
Ar Ukrainos fronte išsilaikys pato situacija?
Taip. „Foreign Policy“ apžvalgininkų Robbie Gramerio ir Jacko Detscho teigimu, 2024-ieji atrodys kaip Pirmasis pasaulinis karas 1916-1917 m. – intensyvūs apšaudymai artilerijos pabūklais ir daug mirtinų kovų dėl nedidelių teritorijos lopinėlių.
Ukrainai tai reiškia vidinę kovą dėl resursų, o Putinui – sunkiai įrodomą didžiulių nuostolių naudą šalies gyventojams.
Kitos prognozės
Ar atsinaujinantys energijos šaltiniai aplenks anglį pasaulinėje elektros gamyboje?
Ne. Prognozuojama, kad jau per kelerius artimiausius metus atsinaujinančių šaltinių dalis bendrame energijos šaltinių krepšyje sudarys daugumą. Tačiau ne 2024-aisiais, ir visa tai tik dėka Kinijos, pažymima „The Financial Times“.
2023 m. anglies paklausa Kinijoje ir toliau sparčiai augo, ir nors atsinaujinančiųjų išteklių energijos taip pat sparčiai daugėja – tikimasi, kad jie sudarys apie 90 proc. visų naujų gamybos pajėgumų visame pasaulyje – to nepakaks, kad kitais metais viršytų iš anglies gaminamos elektros energijos pajėgumus, net ir mažėjant Vakarų šalyse naudojamų akmens anglių kiekiui.
Ar Musko „X“ bankrutuos?
Taip. „The Financial Times“ apžvalgininkas Richardas Waters prognozuoja ir tolimesnę E. Musko valdomo socialinio tinklo griūtį.
Jis pažymi, kad E. Muskas dažnai pasitelkia kalbas apie bankrotą, siekdamas taip motyvuoti – taip jau buvo su „Tesla“ ir „SpaceX“. Tačiau šįkart panašu, kad tai gali tapti tikrove: po neseniai įvykusių emocinių išpuolių prieš „X“ reklamos pirkėjus jis gali būti pakankamai neatsargus, kad manytų, jog gali paskelbti bankrotą ir vis tiek išeiti į naudą.
Ar 2024-ieji bus karštesni metai už 2023-iuosius?
Taip. 2023 m. pasižymėjo tokiais karščiais, kad 2024 m. beveik neabejotinai taps karščiausiais per visus 174 klimato stebėjimo įrašų metus.
Tačiau daugelis mokslininkų prognozuoja, kad 2024 m. bus dar šiltesni, nes 2023 m. karštį stiprino natūraliai susiformavęs El Ninjo. Paprastai šis reiškinys didžiausią poveikį pasaulio temperatūrai daro tik po to, kai jau pasiekia piką, o tai gali įvykti tik 2024 m. sausį.
Ar dirbtinis intelektas dar išsikeros mūsų kasdienybėje?
Taip. Kol kas didžiausia nešama dirbtinio intelekto nauda verslo efektyvumui – spartesnis programinio kodo rašymas.
2024-aisiais verslai naudosis DI, reguliuotojai imsis reguliavimo, o technologijų gigantai ir toliau jį tobulins, rašoma „The Economist“. Ko tikrai galima tikėtis 2024 metais, tai ginčų – kaip stipriai riboti dirbtinio intelekto plėtrą. Emocijų proveržius matėme jau pernai, o nuolat pasitaikysiantys neteisingo ar iš anksto nenumatyti dirbtinio intelekto panaudojimo atvejai tik dar labiau paaitrins situaciją.
