Rusų pajėgos ketino šį tiltą kirsti plataus masto karo pradžioje, kai buvo siekta staigiai užimti sostinę Kyjivą.
Rusijos kariuomenė nuo to laiko atsitraukė šimtus kilometrų, tačiau beveik kasdien atakuoja Kyjivą raketomis ir dronais. Nepaisant to, A. Blasco Ventasas šį miestą pasirinko savo atostogoms.
„Tai mano pirmas kartas karo zonoje“, – sakė 23 metų programinės įrangos inžinierius.
„Nemeluosiu, šiek tiek baisu, nes niekada negali žinoti“, – pridūrė jis.
Jis dalyvavo tamsiojo turizmo ekskursijoje, kurią siūlo viena iš keliolikos Ukrainos bendrovių, veikiančių šiame nedideliame, bet augančiame sektoriuje.
Kad patektų į Ukrainą, jaunuolis nepaisė savo šeimos nuogąstavimų ir sėdo į lėktuvą, skrendantį į Moldovą, o po to jo laukė 18 valandų kelionė traukiniu.
Vaikinas, siekiantis tapti nuomonės formuotoju, kiekvieną kelionės žingsnį filmuoja ir skelbia savo kanale vaizdo įrašų platformoje „YouTube“, kur jį seka 115 tūkst. žmonių. Prieš tai jis jau dokumentavo savo kelionę į „siaubingiausią psichinę ligoninę“ JAV bei „pavojingiausią pasienį“ pasaulyje – tarp Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos.
„Tarsi vakcina“
Jau prieš didelio masto karą Ukraina kasmet priimdavo tūkstančius turistų, atvykstančių į Černobylį – pasaulio didžiausios atominės katastrofos, įvykusios 1986-aisiais, vietą.
Atsakydamas kritikams, kurie tokias keliones laiko makabriškomis ar amoraliomis, A. Blasco Ventasas tvirtina, kad jis elgiasi pagarbiai.
Jo vizitą organizavusi bendrovė „War Tours“ teigė, kad nuo sausio priėmė apie 30 klientų, daugiausia europiečių ir amerikiečių, kurie už visą ekskursiją moka nuo 150 iki 250 eurų.
Dalis pelno skiriama kariuomenei, sakė vienas iš bendrovės įkūrėjų Dmytro Nykyforovas, kuris tvirtino, kad ši iniciatyva yra „ne dėl pinigų, o dėl karo atminimo“.
Turizmo bendrovės „Capital Tours Kyiv“ vadovas Svitozaras Moisejevas teigė, kad pelnas yra nedidelis, tačiau apsilankymai turi edukacinę vertę.
„Tai tarsi vakcina, kad toks karas nepasikartotų“, – sakė jis.
Dažniausiai tokios ekskursijos vyksta Kyjive ir jo priemiesčiuose, kuriuose 2022-ųjų pradžioje Rusijos kariai vykdė žudynes.
Tačiau kai kurios bendrovės gali atvežti arčiau fronto. Pavyzdžiui, kelių dienų vizitas Pietų Ukrainoje kainuotų virš 3 tūkst. eurų.
„Kitas geriausias dalykas“
Amerikietis Nickas Tanas, kuris dirba finansų sektoriuje vienoje iš Niujorko technologijų įmonių, buvo vienas iš tų, kurie norėjo nukeliauti toliau nei Kyjivas.
Tad liepos mėnesį jis išvyko į Charkivą, antrą didžiausią Ukrainos miestą, kurį nuolatos bombarduoja rusų pajėgos, esančios maždaug už 20 kilometrų.
„Tiesiog norėjau tai pamatyti, nes manau, jog mūsų gyvenimai Vakaruose yra per daug patogūs ir per daug lengvi“, – teigė šis 34 metų vyras.
Jis teigė, jog norėjo prie fronto prisiartinti dar labiau, tačiau su tuo nesutiko gidas.
Aštrių pojūčių mėgėjas sakė, kad jau buvo šokęs su parašiutu, reguliariai lanko bokso treniruotes ir reivo vakarėlius.
„Šokinėti iš lėktuvų, linksmintis visą naktį ir daužyti žmonėms veidus man nebepakako. Tad koks kitas geriausias dalykas? Važiuoti į karo zoną“, – teigė jis.
Jo kelionės suglumino kai kuriuos nusiaubto Irpinės priemiesčio gyventojus, kuriems nuolat grėsmę kelia Rusijos oro antskrydžiai.
„Neseniai „Shahed“ dronas nukrito už 300 metrų nuo mano namų. Neturėčiau jokio noro tai patirti“, – sakė 52 metų Ruslanas Savčukas.
„Bet jei žmonės to nori, tai jų teisė“, – teigė jis.
R. Savčukas savanoriškai konsultuoja Irpinės pareigūnus turizmo strategijos klausimais.
„Netgi tokia sudėtinga tema kaip karas gali būti naudinga“, – sakė jis ir pridūrė, kad turistai gali generuoti naudingų pajamų vietos bendruomenėms.
„Matyti mūsų sielvartą“
Irpinės vietos tarybos narė ir buvusi Bučos mero pavaduotoja Michailyna Skoryk-Škarivska teigė, kad dauguma gyventojų neprieštarauja „tamsiajam turizmui“, tačiau kai kurie iš jo gaunamą pelną laiko kruvinais pinigais.
„Pasitaiko kaltinimų: Ko jūs čia atvažiuojate? Kodėl norite matyti mūsų sielvartą?“ – pasakojo ji, prisimindama pokalbius su vietiniais gyventojais.
Nacionalinės turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv sakė, kad karo turizmo plėtra kelia daug etinių klausimų, tačiau ši rinka neišvengiamai augs.
Jos agentūra rengia specifinius mokymus gidams, taip pat organizuoja Kyjivo regione esantiems memorialams lankyti skirtas keliones.
Didelio masto Rusijos invazija nulėmė staigią turizmo pramonės griūtį, tačiau šio sektoriaus pajamos šiais metais lenkia 2021-ųjų, kai pasaulyje siautė COVID-19, rodiklius.
Šis prieaugis didžiąja dalimi yra varomas vidaus turizmo, nes šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams vyrams dažniausiai draudžiama palikti šalį dėl karo padėties.
Ukraina užfiksavo net 4 mln. svetimšalių, praeitais metais įvažiavusių į šalį, teigė M. Oleskiv.
Šis skaičius dvigubai didesnis nei 2022-aisiais, tačiau daugiausiai prie jo prisideda keliautojai verslo tikslais.
Ukraina jau ruošiasi pokariniam periodui – pavyzdžiui, pasirašytos sutartys su bendrovėmi „Airbnb“ bei „TripAdvisor“.
„Karas atkreipė dėmesį į Ukrainą, todėl turime stipresnį prekės ženklą. Visi žino apie mūsų šalį“, – sakė M. Oleskiv.
