Kai pagrobiama žurnalistė ir neleidžiama jai matyti savo pagrobėjų net su įprastomis kaukėmis, reiškia, kad separatistai nėra tokie užtikrinti savo visišku nebaudžiamumu. Irmos Krat kalba gan logiška. Vadinti ją "antimaidaniečių kankintoja" be konkrečių faktų - labai lengva. Kad žurnalistė dar ir kažką kankintų - sunku net įsivaizduoti. Ji gali iššaukti nepasitenkinimą savo pateikiama informacija. Tą galima suprasti. Jinai pati aiškina, kad jai rūpi tik tiesa ir jos paieškos yra pagrindinis tikslas. Kodėl jos galva apmaturiuota kažkokia skepeta gali būti ir kita priežastis. Neatmestina, kad ant veido matyti "sulaikymo žymės". Jei būtų sulaikyta kokia RTR laidų vedėjo D. Kiseliovo aplinkos žurnalistė, tai visa Rusijos imperijos prižiūrima žiniasklaida sukeltų didelį triukšmą ir šalyje, ir užsienyje.

Karinės provokacijos taip pat tęsiasi. Antrą kartą pavyko Ukrainos karinio posto prie Donecko užpuolikus sulaikyti. Bus galima sužinoti gal ir tai, kas šią antrą provokaciją švenčių dieną suorganizavo. Pirmiausia verta suvokti, kam labiausiai tokios provokacijos naudingos. Vargu ar gali kilti abejonių, kad tai vandens užpylimas ant Kremliaus malūno. Tokių ar panašių susišaudymų galima buvo tikėtis, nes jau švenčių išvakarėse jautėsi kaip nepatenkintos keturšale sutartimi Rusijos imperijos valdančios jėgos. Neįtikinamai atrodė tų "Dešiniojo fronto" vieno iš lyderių kortelių suradimas, kuris nieko neįrodo. Nors "Dešiniajame sektoriuje" viso konflikto metu netrūko provokatorių, tačiau, kad jų būtų tokia didoka grupė su keturiais automobiliais - labai mažai tikėtina. Ne ką daugiau tikėtina, kad ir šį kartą Ukrainos karinių pajėgų desantininkų blokposto prieigose įvykęs susišaudymas yra Maidano dešiniųjų aktyvistų sumanytas. Bet koks neformalių grupuočių ir ginkluotų asmenų buvimas Ukrainos teritorijoje prieštarauja Ženevos susitarimui bei Ukrainos valdžios įsakymams, todėl užpulti Ukrainos kariškiai turėjo teisę gintis.

Apskritai, Ukrainoje situacija pradėjo keistis nuo tada, kai buvo leista šalies kariškiams panaudoti ginklus, kai jų pačių gyvybėms yra grasinama. Jei pavyks greitai suorganizuoti įvairių šalių stebėtojų dalyvavimą, taikos kelias gali tapti negrįžtamas. Rusijos režimas supranta, kad bet koks atokvėpis Ukrainoje "žaliems žmogeliukams" laimės neatneša. Kokie asmenys šv. Velykų dieną gali padaryti kruviną konfliktą, paleidžiant salves iš automatų? - daug aiškinti nereikia. Tai dvigubas moraline prasme nusikaltimas, padedantis Rusijos imperijos agresijai. Labai tikėtina, kad šios dvi operacijos ir po jos seksiančios galimos kitos provokacijos yra koordinuojamos visokių "smirnovų" ar kitokių diversantų vadeivų. Kremliaus politika, šiurpinanti demokratinį pasaulį grimzta vis giliau į niekšiškos agresijos pelkę ir kurios pakilti ir apsiplauti gali būti labai sunku. Artimoje ateityje netgi neįmanoma.