Spalio 23 d. Romoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas oficialiai patvirtino, kad Šiaurės Korėjos kariai iš tiesų yra atvykę į Rusijos teritoriją.
„Yra įrodymų, kad Šiaurės Korėjos pajėgos yra Rusijoje. Ką jie tiksliai ten daro? Lieka neaišku. Tai yra dalykai, kuriuose privalome išsiaiškinti“, – kalbėjo L. Austinas.
Seulo žvalgyba: Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją dar 1500 karių
Šiaurės Korėja išsiuntė į Rusiją dar 1 500 kareivių, trečiadienį įstatymų leidėjams pranešė Seulo žvalgyba. Manoma, kad iki gruodžio mėnesio Šiaurės Korėja jų dislokuos dešimt tūkstančių.
„Manoma, kad į Rusiją papildomai pasiųsta dar 1 500 kareivių“, tad jų skaičius šalyje išaugo iki iš viso 3 tūkst., po Nacionalinės žvalgybos tarnybos pranešimo sakė parlamento žvalgybos komitete dirbantis įstatymų leidėjas Park Sun-wonas.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nekomentuoja kareivių siuntimo, Rusija taip pat to nepatvirtino.
Kitas įstatymų leidėjas sakė, kad griežtai kontroliuojamoje Šiaurės Korėjoje sklando gandai, jog į Rusiją buvo išsiųstos elitinės šturmo pajėgos. „Be to, sklando pranešimai, jog dislokuotų kareivių šeimos taip sielvartauja, kad jų liejamos ašaros paliko pėdsakus jų veiduose“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.
Jo žodžiais, Šiaurės Korėjos valdžia griežtai kontroliuoja informaciją, yra požymių, kad dislokuotų kareivių šeimos perkeliamos ir izoliuojamos neatskleidžiamose vietose, kad būtų galima geriau jas valdyti ir kontroliuoti.
Vokietija trečiadienį pranešė iškvietusi Šiaurės Korėjos pasiuntinį dėl Pchenjano paramos Rusijai jos kare Ukrainoje ir perspėjusi uždarą valstybę nesiųsti karių.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir NATO dar nepatvirtino, kad Šiaurės Korėja išsiuntė karius į Rusiją, tačiau apie tai jau pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
Įstatymų leidėjo Lee Seong-kweuno žodžiais, Seulo žvalgyba patvirtino, kad Rusijos kariuomenė „aktyviai verbuoja daugybę korėjiečių kalbos vertėjų“. Šiaurės Korėjos kareiviai taip pat yra „mokomi naudoti karinę įrangą, įskaitant valdyti dronus, ir kitų techninių įgūdžių“.
„Karinius mokymus vedančių Rusijos instruktorių vertinimu, Šiaurės Korėjos kariai demonstruoja puikią fizinę ištvermę ir moralę, tačiau stokoja supratimo apie šiuolaikinės karybos taktiką, ypač dronų atakas“, – sakė Lee Seong-kweunas. Dėl to Rusijos instruktoriai mano, kad „gali būti daug aukų, jei Šiaurės Korėjos pajėgos bus dislokuotos fronte“, pridūrė jis.
Pasak ekspertų, mainais į karius, siunčiamus padėti Rusijai, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas greičiausiai siekia įgyti karinių technologijų – nuo stebėjimo palydovų iki povandeninių laivų – bei galbūt gauti Maskvos saugumo garantijų.
Tiek Šiaurės Korėjai, tiek Rusijai taikomos Jungtinių Tautų sankcijos: Kim Jong Unui dėl ginklų programos, Maskvai - dėl karo Ukrainoje.
