Prasidėjo vasara. Visi tik ir tegalvoja apie atostogas. Tačiau kartais jos, puikiai prasidėjusios, pasibaigia ašaromis.
Kenčia galvos ir pilvai
Birželio pradžioje Turkijos laikraščiai išėjo su straipsniais rusiškais pavadinimais. Turkų spauda guodė rusus, kad jų skausmas tapo ir turkų skausmu. Tik vargu ar tai didelė paguoda giminėms tų, kurie, išvažiavę poilsiauti, grįžo karstuose.
Kol kas skaudi nelaimė kirto tik rusams, bet galima drąsiai teigti, kad giltinė sukinėjasi ir netoli mūsų tautiečių. Juk dabar Turkijos kurortai lietuviams tapę lyg Palanga. Kasdien į šią šalį iš Vilniaus kyla po 2–3 lėktuvus, pilnus poilsiautojų. Dažno jų rankose kelialapis su taip geidžiamais žodžiais: „Viskas įskaičiuota“. Turint tokį kelialapį, atsiveria barų ir restoranų durys. Valgyk ir gerk kiek širdis geidžia, o mokėti nereikia. Viskas sumokėta iš anksto.
Vis dėlto atostogos be rūpesčių dažniausiai būna tik reklaminiuose bukletuose. Gyvenime yra kiek kitaip. Ne vienam nesusilaikančiam nuo pagundų tas restoranų lankymas tampa galvos ir pilvo skausmu. Būna ir dar blogiau – gėrimų pasirinkimas tampa mirties pasirinkimu.
Keturios mirtys
Tuo šiomis dienomis ir įsitikino rusai. Prie Bodrumo kurorto per iškylą jachta „Orhan-5“ surogatiniais svaigalais apsinuodijo grupė turistų iš Rusijos. Jie skundėsi pykinimu, vėmimu, o kai kurie netekdavo sąmonės. Visiems, kurie kreipėsi į medikus, diagnozuotas apsinuodijimas nekokybišku alkoholiu. Į gydytojus kreipėsi 20 žmonių, 6 iš jų paguldyti į ligoninę.
Vėliau turistės Marija Šaliapina ir Aigul Zakajeva mirė Turkijos ligoninėse, dar viena Rusijos pilietė Marina Ševeleva grįžo į Maskvą ir mirė vietos ligoninėje. Po kurio laiko nuo padirbtų svaigalų Turkijos miesto Pamukalės universitetinėje ligoninėje mirė ketvirtas Rusijos pilietis – Aleksandras Žučkovas. Gydytojai konstatavo, jog apsinuodijus pilstuku jam sustojo širdis.
Viduržemio jūros universitetinėje klinikoje gulinti rusė Viktorija Nikolajeva tebėra ištikta komos.
Įdomiausia tai, kad ta jachta plaukė ne tik rusai, bet nukentėjo tik jie. Poilsiautojai iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Ukrainos, Kazachstano liko sveiki, o rusai (daugiausia moterys) – apsinuodijo. Ir apsinuodijo ne kokie girtuokliai, bet išgeriantieji vieną kitą taurelę. Mirusios merginos M. Šaliapinos giminaičiai sakė, kad ji beveik niekada nebuvo vartojusi svaigalų.
Iš pradžių turkai sakė, esą rusai tiesiog nežinantys saiko ir geriantys tol, kol pajėgiantys pakelti stikliuką – va todėl ir apsinuodiję. Tačiau kai paaiškėjo, jog patys turkai girdė visus turistus viskiu, pagamintu iš metilo spirito, jie nutilo.
„Akistatą“ konsultavę medikai sako, kad tie, kurie išgėrė viskio, pagaminto iš metilo, o po to gėrė daug degtinės, liko sveiki, nes normali degtinė metilui yra kaip priešnuodis. Net atvežtam į ligoninę apsinuodijusiajam metilu gelbstint duodama degtinės. Taigi tie, kurie išgėrė tik vieną kitą taurelę, tą viskį gėrė kaip nuodus, o kitiems kitądien tik labiau skaudėjo galvas.
Atpažinti, ar alkoholis falsifikuotas, ar tikras, irgi nelengva. Reikėtų į stiklinę alkoholio įleisti pakaitintą varinę vielą – jei dvoks, tai metilas. Tačiau ne vienam ir degtinė dvokia.
Dingo be pėdsakų
Oficialiais duomenimis, rusai apsinuodijo padirbtu viskiu „Mister Burdon“, pagamintu šiauriniame Kipre. Metilo spirito kiekis šiame gėrime du kartus viršijo leistiną kiekį.
Žiniasklaidos teigimu, apyvartoje vis dar yra 12 000 butelių iš siuntos, kurioje buvo mirtį nešantis alkoholis. Butelių su surogatiniais svaigalais gavo užsakovai Antalijoje, Bodrume, Mersine ir sostinėje Ankaroje.
Turkijos žemės ūkio ministerija išsiaiškino, kad viskį iš tos pasaulio nepripažįstamos turkiškos Kipro dalies atsivežė firma „Jasmine“. Ji turėjo licenciją įvežti 180 000 butelių džino ir 2100 butelių viskio. Taigi dabar Turkijos viešbučiuose ir parduotuvėse vyksta masiniai patikrinimai – ieškoma padirbtų svaigalų. Pranešama, kad 7000 butelių jau surasti.
Įdomiausia tai, kad firma, atvežusi nuodingus svaigalus, yra netikra, jos nebelikę nė pėdsakų. Paieškomis dabar užsiima policija, jau sulaikyti 20 įtariamųjų. Kaip pasakojo pažįstami turkai, tokių vienadienių firmų šiaurės Kipre – šimtai. Atlikusios kokią nors pogrindinę operaciją, jos tiesiog išnyksta.
Išmokė rusai
O pardavinėti falsifikuotą alkoholį Turkijoje labai apsimoka. Prekyba svaigalais šioje šalyje griežtai ribojama.
Tiesa, šiemet gegužės 25 dieną teismas sušvelnino kelis apribojimus. Dabar Turkijoje leista pardavinėti alkoholį jau 18 metų asmenims – anksčiau jo galėjo nusipirkti tik vyresni negu 24 metų amžiaus asmenys. Be to, panaikintas draudimas pardavinėti svaigalus mažos talpos taroje. Šiaip ar taip, tas sušvelninimas didelio perversmo prekyboje alkoholiu nepadarys ir jis neatpigs.
Per pastaruosius 10 metų svaigalai Turkijoje pabrango maždaug 5 kartus. Logiškai turėjo brangti ir „viskas įskaičiuota“ tipo kelialapiai, bet yra atvirksčiai – kelialapiai pinga. O alkoholio tokios sistemos viešbučiuose išgeriama vis daugiau ir daugiau. Kad tokia viešbučių imperija nesužlugtų ir kad alkoholis tekėtų ne tik upėmis baruose, bet ir iš vandentiekių kranų, viešbučio savininkai sukas kaip kas išmano.
Surogatiniai svaigalai poilsiaujančiųjų Turkijoje priešu tapo tada, kai į šią šalį plūstelėjo rusai. Jie ne tik išgeria cisternas degtinės, bet ir išmokė turkus gaminti visokį šlamštą. Anksčiau turkams net nekildavo mintis, kad galima šitaip apgaudinėti ir valstybę, ir geriančius viską, kas dega, rusus, o kartu ir Alachą.
2005 metais Turkijoje nuo surogatinių svaigalų mirė 22 poilsiautojai. Jie mirė nuo nuodingų priemaišų turinčios rakijos – anyžių skonio stipriojo alkoholinio gėrimo, kuris tradiciškai gaminamas šioje musulmoniškoje šalyje. Jau tuomet kalbėta, kad suklastotų gėrimų bangą paskatino dideli mokesčiai alkoholiui, kuriuos patvirtino Turkijos vyriausybė.
Na o alkoholio akcizai augo ir toliau. 2009 metais nuo falsifikuotų svaigalų mirė 11 žmonių. Tarp jų buvo ir trys jaunuoliai iš Vokietijos. Keli koledžo studentai viešbučio bare išgėrė butelį rakijos ir atsidūrė ligoninėje. Trys užmigo amžiams. Paaiškėjo, kad butelyje buvo metilo spiritas.
Primena socializmą
Pasirodo, kad tokia daugeliui patraukli sistema – „viskas įskaičiuota“ – gali paversti poilsį kankyne ir net tragedija.
Ši sistema primena socializmą. Būtent šioje ekonominėje sistemoje gerai gyveno tam tikra grupė žmonių, o kitiems buvo metami trupiniai – tai, kas likę nuo „ponų stalo“. Kapitalistams taip pat reikalinga „darbo jėga“, nešanti jiems naudą, todėl panašią sistemą įdiegė savo viešbučiuose ir maitina poilsiautojus tuo, kas atlieka.
Socializmo sąlygomis buvo galima valgyti ir nedirbant. Kaip ir dabar kokiame nors turkiškame „stulbinančio grožio pakrantėje“ įsikūrusiame viešbutyje, kuriame – „viskas įskaičiuota“. O sotus žmogus jaučiasi lygus su visais, patenkintas tokia „demokratija“.
Tad nenuostabu, kad žmonės labai palankiai priėmė poilsį, kur „viskas įskaičiuota“. Specialistai jau tuomet kraipė galvą dėl tokios turistų maitinimo sistemos, kuri skelbė: „Valgyk ir gerk kiek nori, nors ir visą parą“.
Pigiausia žaliava
Didžioji dauguma poilsiautojų iš tikrųjų panašiai ir manė: „Na, dabar tai prisikirsiu, kiek tik tilps...“ Vis dėlto retas kuris susimąstė, ką gi jis ten „kirs“, pasidomėjo maisto kokybe ar paskaitė, kas parašyta ant gėrimo butelio etiketės. Taigi puiku, džinas, viskis, romas, martinis liejasi per kraštus – kam dar analizuoti, ką duoda?
Rusų žurnalistė Tatjana Resina, medicinos srities apžvalgininkė, tvirtina, jog poilsiauti ten, kur „viskas įskaičiuota“, jai teko prieš keletą metų Haityje. Ir nuo to karto ji nė sykio nepasirinko poilsio, kur būtų „viskas įskaičiuota“. T. Resina sako, jog pagrindiniai mėsos patiekalai buvo siūlomi iš pigiausios visose šalyse mėsos – vištienos. Jeigu „parodydavo“ kiaulienos, tai ji akimirksniu būdavo išgraibstoma. Dešrų nereikėjo apžiūrinėti pro padidinamąjį stiklą – net plika akimi matėsi, kad jos pagamintos iš krakmolo ir celiuliozės. Tik dėl vaisių ir daržovių T. Resina didelių pretenzijų neturėjo. „Būtų keista, kad karštuose kraštuose, kur derliai nuiminėjami kelis kartus per metus, vaisių ir daržovių nebūtų ar jie būtų labai prasti“, – teigė apžvalgininkė.
Kiti amžini mūsų priešai – alkoholis ir tabakas. Kur „viskas įskaičiuota“, siūloma gausybė gėrimų: džinas, romas, viskis, degtinė, tekila, įvairūs likeriai ir pan. Tačiau jei geriau pasižiūrėtume į butelio, iš kurio mums pila gėrimą, etiketę, paaiškėtų, jog tai viena pigiausių rūšių. Beje, galima išvysti ir prabangių butelių su etiketėmis, kuriose puikuojasi įrašai tvirtinantys, kad turinys – gurmanams. Tačiau užtenka pažvelgti į viduje teliuskuojantį skystį, kad kiltų įtarimai, jog butelyje tikrai ne orginalas... Panašiai ir su cigaretėmis ir cigarais – jų viduje dvokia žemiausios rūšies tabakas.
Skrandžio sutrikimai
Neretai sukirtus nežmonišką kiekį egzotiškų vaisių poilsiautojus ištinka gana nemaloni problema – pasitaiko, jog po tokių vaišių „poilsiauti“ tenka tualete ar net ligoninės lovoje, prižiūrint medikams.
Beje, skrandžio sutrikimai kamuoja ne vieną poilsiautoją. Gerai, jei tie negalavimai laikini: pradžioje virškinamasis traktas, nuo neįprasto maisto „gavęs šoką“, praneša apie tai. Tuomet išpučia vidurius, maudžia skrandį, troškina ir skauda galvą. Vėliau dažnai organizmas apsipranta – žinoma, jei nebūna kamuojamas beprotiškomis porcijomis. Pasitaiko, jog dėl per didelio kiekio augalinio ir neįprasto maisto poilsis vis dėl to baigiasi negalavimais, kuriuos tenka gydytis net ir grįžus namo.
Tačiau nekokybiškas ir pigus maistas bei gėrimai – tik viena medalio pusė. Daug ką lemia ir „žmogiškasis faktorius“. Jeigu sistema „viskas įskaičiuota“ būtų įdiegta turtingose šalyse, drąsiai būtų galima valgyti prie švediško stalo. Tačiau neturtingose šalyse, kur dauguma gyventojų alksta ir gyvena skurde, neapskaičiuotas maistas – didžiulė pagunda maistą gaminančiam personalui.
Vogti skurdžiose šalyse priimta. Bet kai vagiama dideliais kiekiais, pavogtąją dalį tenka kuo nors pakeisti, tad ir ieškoma pačių pigiausių maisto produktų. Taigi norom nenorom kyla klausimai. Kokie riebalai naudojami gaminant maistą? Kokiuose soduose ar daržuose auga daržovės ir vaisiai, kurie patiekiami poilsiautojams? Kuo skiedžiami gėrimai?
Tik faktai
Grynas metilo spiritas naudojamas kai kurių dažų gamybai, parfumerijos, chemijos pramonėje. Pats savaime tas spiritas nėra nuodas, o tokiu tampa patekęs į žmogaus organizmą. Tada metanolis skyla į dvi pagrindines dalis – skruzdžių rūgštį ir formaldehidą.
Skruzdžių rūgštis sutrikdo kepenų darbą, o formaldehidas žaloja centrinę nervų sistemą, pirmiausia – regėjimo nervą. Todėl metilo spiritu apsinuodijęs žmogus jau po poros valandų mato kaip per rūką. Jei nebūna gydomas – apanka ir miršta. Jeigu pagalba suteikiama laiku ir kvalifikuotai, tik 4 procentai apsinuodijusiųjų miršta. Jei ne, mirtinų atvejų – net 85 procentai.
2001 metais Estijos uostamiestyje Piarnu nuo metilo alkoholio 68 mirė žmonės, o dar 80 žmonių apsinuodijo. Septyni žmonės nuo tokio paties skysčio 2005 metais mirė Latvijoje.
Kasmet Lietuvoje medikams tenka gelbėti apie 4000 apsinuodijusių svaigalais (dažniausiai – pilstuku). Keli šimtai miršta, nes jiems medicina jau negali padėti.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai yra vieni didžiausių girtuoklių Europoje. Baltijos šalys ir Slovakija daugiausia Europoje išgeria nelegaliai pirktų svaigalų. Geriama ne tik naminė, bet ir pilstukas, odekolonas, stiklo plovikliai ir visokie kitokie surogatai.
