A. Merkel vizitas veikiausiai bus daug dalykiškesnis nei pompastiškas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono priėmimas šią savaitę; su Prancūzijos lyderiu D. Trumpui pavyko užmegzti šiltus santykius nepaisant aštrių nuomonės skirtumų kai kuriais klausimais.
Ištaigingas E. Macrono sutikimas, daugybė apsikabinimų ir paplekšnojimų per petį smarkiai skiriasi nuo įtampos kupino renginio Baltuosiuose rūmuose praėjusių metų kovą, kai D. Trumpas, atrodo, ignoravo A. Merkel norą paspausti kolegai ranką.
Nepaisant dalykiškesnio A. Merkel stiliaus, jos tikslas bus toks pat kaip E. Macrono: įtikinti JAV prezidentą atsisakyti savo grasinimų įvesti baudžiamąsias priemones, galinčias sukelti transatlantinį prekybos karą ir sužlugdyti Irano branduolinę sutartį.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas paskelbė, kad importuojamam plienui įvedamas 25 proc. muitas, o aliuminiui – 10 proc. muitas. Jis pareiškė, kad importas kenkia JAV nacionaliniam saugumui, nes esą daroma žala amerikietiškai produkcijai, reikalingai kariniam pasirengimui.
JAV sąjungininkėms pasipiktinus tokiu sprendimu D. Trumpas paskelbė apie laikinas išimtis svarbiausioms partnerėms, tarp jų ir Europos Sąjungai, tačiau jos nustos galioti gegužės 1 dieną.
A. Merkel vizito Vašingtone išvakarėse Berlyno viltys, kad ES gali būti atleista nuo didžiulių muitų, yra menkos; Briuselis yra pažadėjęs atsakyti į šias priemones, nors tai gali išprovokuoti daugiau atsakomųjų priemonių.
„Iš šiandienos perspektyvos turime manyti, kad gegužės 1-ąją muitai įsigalios, – sakė vienas šaltinis iš Vokietijos vyriausybės. – O tada pažiūrėsime, kaip su jais susidorosime.“
„Priežastis susirūpinti“
Kitas svarbus terminas yra gegužės 12-oji; D. Trumpas pagrasino pasitraukti iš 2015-ųjų susitarimo, pagal kurį Iranas pažadėjo atsisakyti branduolinių ginklų vystymo programos mainais į švelnesnes tarptautines sankcijas.
Šią sutartį, kurią sudaryti padėjo Vokietija, D. Trumpas vadina „beprotiška“ ir „pačiu blogiausiu susitarimu“ bei reikalauja pataisyti jos „siaubingus trūkumus“.
ES ir kitos signatarės bando įtikinti D. Trumpą nesitraukti iš šio susitarimo ir perspėja, kad jis yra geriausia gynyba prieš branduolinio ginklavimosi varžybas regione.
E. Macronas pasiūlė parengti atskirą sutartį, skirtą pažaboti Irano balistinių raketų programą ir kovotojų rėmimą Viduriniuosiuose Rytuose.
Vokietijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu tvirtino, kad „didžiausias prioritetas yra išlaikyti dabartinį branduolinį susitarimą“, o A. Merkel irgi yra pavadinusi Irano balistinių raketų programą „priežastimi susirūpinti“.
Penktadienio deryboms tikrai nepadės sudėtingi santykiai tarp veteranės Vokietijos lyderės ir milijardieriaus buvusio televizijos realybės šou žvaigždės D. Trumpo.
„Sudėtingas partneris“
D. Trumpas yra ne kartą plūdęs didžiausią ES ekonomiką dėl jos milžiniškų prekybos su JAV mastų ir pernelyg mažo indėlio į bendrą NATO gynybą.
Jis kritikavo A. Merkel nuo 2015-ųjų įsileidus į Vokietiją daugybę pabėgėlių, o ji su nerimu stebėjo D. Trumpo sprendimą trauktis iš Paryžiaus klimato susitarimo.
A. Merkel nuolat giria taisyklėmis paremtą tarptautinę tvarką, kuria vadovaujantis galima susidoroti su įvairiomis problemomis, pradedant konfliktais ir terorizmu ir baigiant aplinkos naikinimu. Tuo tarpu D. Trumpas vadovaujasi „Amerika pirmiausia“ politika.
„Angela Merkel per savo ilgą kadenciją Vokietijos kanclerės poste (susitinka) su jau trečiuoju JAV prezidentu“, – nurodė JAV įsikūrusio strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ ekspertai.
„Ne paslaptis, kad ji laiko dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką „sudėtingu partneriu“. Jai sugrįžus į Vašingtoną šią savaitę visais atžvilgiais teks žongliruoti“, – sakė ekspertai.
Vokietijos kanclerė, palaikiusi artimus santykius su ankstesniais JAV prezidentais Baracku Obama (Baraku Obama) ir George'u W. Bushu (Džordžu V. Bušu), šią savaitę pabrėžė, kad, nepaisant skirtumų, ji nori išlaikyti strateginės partnerystės pagrindą.
„Transatlantinis aljansas, atsižvelgus į daugybę nedemokratinių pokyčių šiame pasaulyje, yra didžiulis lobis, kurį tikrai noriu puoselėti ir skatinti“, – teigė A. Merkel.
Dienraštis „Berliner Zeitung“, apžvelgęs sudėtingą A. Merkel diplomatinę misiją iškart po E. Macrono „žavesio puolimo“, rašė, kad „jai sunkiai pavyks sekti Macrono geriausio bičiulio (taktika), bet jai reikia strategijos“.
