Pikti susirėmimai padidino įtampą šiame tarptautiniame finansų centre, kurį pastarąsias tris savaites krečia istorinės demonstracijos, prasidėjusios reikalaujant atšaukti įstatymo projektą dėl įtariamųjų ekstradicijos į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį.
Dešimtys tūkstančių už demokratiją pasisakančių aktyvistų pirmadienį vidurdienį surengė kitą, taikią eiseną, ragindami miestą valdančius prokiniškus lyderius atsistatydinti ir nebevaržyti miesto teisių.
Tačiau šią akciją aptemdė nedidelės grupės daugiausiai jaunų, kaukėtų protestuotojų, kelias valandas laikiusių apsuptą parlamento pastatą ir po palyginti ramaus dviejų savaičių laikotarpio išprovokavusių naujų susirėmimų su policija.
Po svilinančia vasaros saule susirinkę jauni demonstrantai kelis kartus mėgino įsiveržti į Įstatymų Leidžiamosios Tarybos (LEGCO) pastatą, metaliniu vežimėliu trankydami stiklines duris.
Pastato viduje buvę policininkai užsidėjo dujokaukes ir iš viršaus panaudojo paprikinį purškalą, bet protestuotojai gindamiesi nuo jo išskleidė su savimi turėtus skėčius.
Praėjus šešioms valandoms nuo susirėmimų pradžios demonstrantai galiausiai įsiveržė į kompleksą, užplūdo jo koridorius ir nuplėšė miesto lyderių portretus.
Riaušių policija tikriausiai atsitraukė giliau į uždarytą pastatą ar apskritai jį paliko, iš įvykio vietos pranešė vienas AFP korespondentas.
Daugelis protestuotojų teigia, kad juos veikti paskatino paskirtos prokiniškos Honkongo vyriausybės užsispyrimas.
„Žinome, kad pažeidžiame įstatymus, bet neturime kito pasirinkimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė 24 metų demonstrantas pavarde Cheung.
Užsitęsusi baimė
Prieš tris savaites prasidėję protestai yra naujausias didėjančio nuogąstavimo, kad Pekinas, talkinant prokiniškiems Honkongo lyderiams, varžo miesto teises ir kultūrą, atspindys.
Tačiau griežtėjanti kai kurių protestuotojų taktika atstūmė kitus žmones. Sekmadienį buvo surengtas didelis atsakomasis mitingas, per kurį buvo reiškiama parama policijai.
Nors Honkongą Britanija 1997 metų liepos 1 dieną sugrąžino Kinijai, miestas iki šiol valdomas atskirai, pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“.
Honkongas turi teisių ir laisvių, neregėtų autokratiškai valdomoje pagrindinėje Kinijos dalyje, bet daug miesto gyventojų baiminasi, kad Pekinas jau laužo šį susitarimą.
Aktyvistai organizuoja eiseną kiekvieną miesto perdavimo metinių progą, reikalaudami daugiau laisvių, tokių kaip teisė tiesiogiai rinkti Honkongo lyderį.
Per pastaruosius kelerius metus jiems pavyko mobilizuoti didžiules minias. Viena didžiausių akcijų buvo surengta 2014 metais, kai protestuotojai dviems savaitėms buvo užėmę kelias miesto centro dalis, nors jiems ir nepavyko įtikinti Pekiną padaryti kokių nors nuolaidų.
„Išgirdusi, kad prie (parlamento) kilo riaušės, labai sunerimau, – naujienų agentūrai AFP sakė mitinge dalyvavusi 37 metų buhalterė Amy Siu. – Nerimauju dėl tų jaunuolių saugumo. Tikiuosi, kad jie elgsis racionaliai.“
„Nekaltinu jaunuolių – kaltinu vyriausybę“, – pridūrė pavarde Yeung prisistatęs 80 metų protestuotojas.
Šiemet tęsiantis protesto akcijoms miesto gatves užplūdo milijonai vyriausybės kritikų, visuomenei supykus, kad policija per ankstesnes demonstracijas panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.
Dabartinę protestų bangą išprovokavo Honkongo lyderės Carrie Lam mėginimas prastumti Pekino palaikomą ekstradicijos įstatymo projektą, kurį dėl nepasitenkinimo visuomenėje jai vėliau teko įšaldyti.
Ji nenusileidžia raginimams visam laikui atsisakyti šio teisės akto arba atsistatydinti.
Dėl šio priežasties demonstracijos peraugo į platesnį pasipriešinimą prieš C. Lam administraciją ir Pekiną.
