Helsinkyje įsikūrusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados kovo 23 dieną organizuos renginius, kuriuose bus minimos sovietinių trėmimų aukos, taip pat Berlyno sienos griūties 20-osios metinės.
Šios programos rėmėjais taip pat taps leidyklas WSOY, kino teatras „Orion", rašytojos Sofi Oksanen ir Imbi Paju.
Baltijos šalių diplomatinės atstovybės planuojama surengti knygos „Už visko buvo baimė" prezentaciją, seminarą istorijos tema ir specialiai šiai progai sukurto muzikinio kūrinio premjerą. Programos metu taip pat vyks kino festivalis "Baimė už sienos" (Hirm muuri taga).
Publicistinių straipsnių rinkinyje "Už visko buvo baimė" pasakojama apie gyvenimą sovietinės okupacijos laikais Estijoje ir kitose Baltijos šalyse, taip pat mėginama atsakyti į klausimą, ar KGB galėjo veikti Vakarų šalių specialistų pastangas nušviesti šio regiono istoriją.
Knygos sudarytojos I.Paju ir S.Oksanen surinko žinomų istorikų, žurnalistų, visuomenės veikėjų ir Josifo Stalino laikų teroro aukų straipsnius. Tarp knygos autorių - Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), buvęs šios šalies premjeras Martas Laaras (Martas Laras), buvęs Sovietų Sąjungos disidentas Vladimiras Bukovskis ir kiti.
Į kino festivalio „Baimė už sienos" programą įtraukta apie 10 filmų, tarp jų režisieriaus Marcuso Kolko (Markuso Kolko) „GULAG 113", Andrzejaus Wajdos (Andžėjaus Vajdos) „Katynė" (Katyn), Jameso Tusty (Džeimso Tasčio) ir Maureen Castle Tusty (Morin Kesl Tasti) „Dainuojanti revoliucija" (Laulev revolutsioon), Casparo Wrede'o (Kaspero Redo) „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena" (One Day in the Life of Ivan Denisovich), Edvino Šnuorės „Sovietų istorija" (The Soviet Story) ir kiti.
Šis renginys sukėlė Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija" nepasitenkinimą, esą Estijos ambasada Helsinkyje mėginanti šlovinti ir atgaivinti nacizmą bei fašizmą.
Ypač Maskva smerkė ketinimą parodyti filmą "Sovietų istorija". Partijos "Vieningoji Rusija" prezidiumo narė ir patriotinio auklėjimo klubo koordinatorė Irina Jarovaja penktadienį pareiškė, kad šiame filme "didvyriais vaizduojami fašizmo pakalikai iš Estijos - tie, kurie žudė Chatynėje ir degino kaimus Pskovo srityje".
Pasak I.Jarovajos, tokie renginiai iš tiesų yra mėginimas prikelti nacizmą ir fašizmą. Anot jos, tai tik parodo, jog Rusija turi apginti savo garbę ir orumą bei kovoti už istorinę tiesą.
Pasak jos, „Sovietų istorija" ir panašūs filmai ne vien „juodina mūsų didžias pergales ir didžiulę sovietinės liaudies tragediją - jais taip pat kurstoma nacionalinė nesantaika, siekiama supriešinti rusus ir estus, o tai, beje, yra Suomijos baudžiamojo kodekso pažeidimas".
I.Jarovaja palaikė „Vieningoji Rusija" tarybos nario Sergejaus Šoigu pasiūlymą įvesti baudžiamąją atsakomybę už Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare juodinimą.
Baltijos šalių organizuojamą renginį taip pat pasmerkė neseniai susikūręs Suomijos antifašistų komitetas, kuris pareiškė, jog tokiu būdu siekiama kurstyti antirusiškas nuotaikas prieš Suomijoje gyvenančius rusų tautybės asmenis.
Dabartinę padėtį Estijoje griežtai kritikuojančio komiteto narė Leena Hietanen (Lena Hetanen) pareiškė, kad Estijos ir Latvijos fašistai mėgina priminti apie save Suomijai ir paragino kovoti su tokiomis pastangomis.