„Hamas“ – Harakat al-Muqawama al-Islamiyya, arba Islamo pasipriešinimo judėjimas. Arabų kalba trumpinys „Hamas“ reiškia „atsidavimą“, „užsidegimą“. Šitaip besivadinanti grupuotė yra didžiausias ir įtakingiausias karinis politinis judėjimas Palestinoje. ES, JAV ir Izraelis jį laiko teroristine organizacija.
1987 metais „Hamas“, kaip vieną iš „Musulmonų brolijos“ atšakų, įkūrė šeichas Ahmedas Yassinas, taigi jis kilo iš religinio, politinio, socialinio musulmonų judėjimo, siekiančio „islamo pergalės“. Savo įstatuose „Hamas“ deklaruoja norą sunaikinti Izraelį ir visoje Palestinos teritorijoje sukurti islamišką valstybę (Palestinos autonomija susideda iš Vakarų Kranto ir Gazos ruožo).
„Hamas“ veikla turi įtakingų rėmėjų. Didžiausi – privatūs asmenys iš sunitinių Persijos įlankos regiono valstybių. Ginklus organizacijai tiekia Iranas, kuris kartu su Sirija skiria ir finansinę paramą. Pinigais „Hamas“ dažnai paremia palestiniečių emigrantai, be to, grupuotė pelnosi iš nusikalstamos veiklos (kontrabandos, pinigų padirbinėjimo).
„Hamas“ organizaciją galima apibūdinti ne tik kaip karinį politinį, bet ir kaip socialinį judėjimą.
Karinė atšaka tarsi padalinta į tris dalis: žvalgybinį sparną, kuris renka informaciją apie nepatikimus asmenis (galimus išdavikus); antrąjį sparną, kuris persekioja žmones, šiurkščiai pažeidusius islamo nuostatas; trečiąjį – „Izz al-Din al-Qassam“ būrius, kurie užsiima teroristinių išpuolių organizavimu ir vykdymu. Manoma, kad karinę atšaką sudaro per tūkstantį aktyvių narių.
Nuo 1993 metų „Hamas“ karinės atšakos nariai organizuoja savižudiškus sprogdinimus, kuriais siekiama nužudyti kuo daugiau izraeliečių (tiek kariškių, tiek civilių). Palestiniečio savižudžio išpuolis paprastai atneša garbę visai jo giminei – dažnai jie tam rengiami nuo pat mažens. Islamo ekstremizmas iki galo nepaaiškina tokios taktikos populiarumo tarp palestiniečių. Yra ir kita pusė – „Hamas“ skiria pinigų šeimoms, kurių narys įvykdė savižudišką teroristinį išpuolį. Gazos ruože skurdas pasiekė rekordinį lygį (daugiau kaip milijonui Gazos ruožo gyventojų trūksta maisto, apie 80 tūkstančių žmonių neturi jokio pajamų šaltinio), tad organizacijos „parama“ yra svari.
Politinė atšaka – kitokia, ji mėgina legaliais būdais siekti įtakos autonomijoje. Kiek „Hamas“ politinė ir karinė dalys koordinuoja bendrus veiksmus, nėra aiškiai žinoma.
2006 metais įvyko rinkimai į Palestinos autonomijos parlamentą. Juos laimėjo „Hamas“ ir perėmė valdžią iš prezidento Mahmoudo Abbaso vadovaujamo, nuosaikiu laikomo judėjimo „Fatah“. „Hamas“ pergalę rinkimuose daugiausia lėmė „Fatah“ gretose paplitusi korupcija – jis iššvaistė milijonus dolerių, gautų iš užsienio.
„Hamas“ populiarumas aiškintinas ir efektyviu darbu su visuomene – teigiamam įvaizdžiui formuoti ir naujiems nariams pritraukti pasitelkiamos televizijos transliacijos (Gazos ruože įkurta Al Aksos televizijos stotis), rengiamos paskaitos, mečetėse sakomi pamokslai, plačiai vykdomos įvairios socialinės programos (pavyzdžiui, steigiamos mokyklos, ligoninės). Kasmet socialinėms krašto reikmėms skiriama kelios dešimtys milijonų dolerių.
Vis dėlto valdžios pasikeitimas stabilumo į Palestiną neatnešė – „Hamas“ po rinkimų neįstengė vykdyti nuoseklios politinės programos, todėl įsigalėjo sumaištis. Vyriausybė su „Hamas“ nariais negalėjo patikti Izraeliui, Vakarai taip pat nepageidavo turėti santykių su teroristais (ypač kilus globalaus karo su teroru bangai), tad Izraelis atsisakė pripažinti demokratiškai išrinktą valdžią, o Europa nutraukė jai finansinę paramą. Padariniai – kilo ekonominė krizė ir prasidėjo stiprūs kariniai vidaus konfliktai. 2007 metų birželį „Hamas“ panaudojo jėgą ir iš Gazos ruožo visiškai išstūmė „Fatah“. Palestiniečių teritorijose atsirado dvi tarpusavyje konkuruojančios mini valstybės – „Hamastanas“ (Gazos ruožas) ir „Fatahstanas“ (Vakarų Krantas).
Tiesą sakant, stabilumas „Hamas“ nėra itin reikalingas. Nestabili padėtis padeda pelnytis: nuolat gaunama parama iš Sirijos ir Irano, pasisavinama didžiuma įvairių labdaros organizacijų skiriamų lėšų ir prekių.
Šių metų birželį „Hamas“ ir Izraelis pasirašė laikinų paliaubų susitarimą, galiojantį Gazos ruožui. Kai kurios palestiniečių organizacijos greitai pareiškė, kad nekreips dėmesio į paliaubas, o pačios „Hamas“ atstovai pasiliko teisę atsakyti į bet kokią, jų supratimu, Izraelio agresiją. Izraelio opozicija ir kai kurie vyriausybės ministrai laikosi nuomonės, kad jų armija turi būti pasirengusi pradėti plataus masto operaciją Gazoje. Abi pusės jau rado priežasčių apkaltinti viena kitą sutarties laužymu, tačiau susitarimas laikomas tebegaliojančiu.