Civilinės saugos agentūros vadovas Jerry Chandleris aukų skaičių paskelbė šaliai pradedant vertinti 7,2 balo požeminio smūgio, kurio epicentras buvo maždaug už 160 km kelio į vakarus nuo tankiai apgyventos sostinės Port o Prenso.
Ilgai trukę požeminiai smūgiai buvo juntami ir kaimyninėse šalyse. Tuojau po drebėjimo JAV Geologijos tarnyba (USGS) perspėjo, kad Haičio pakrantėje gali susidaryti iki trijų metrų aukščio cunamio bangos, bet vėliau šį pavojų atšaukė.
Jau gauta pranešimų apie padarytą materialinę žalą Haičio salos pietvakariniame pusiasalyje.
Įvykių liudininkai socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukų, kuriose matyti betoninių pastatų griuvėsių, tarp jų ir bažnyčios, kurioje, matyt, šeštadienį vyko kažkokia ceremonija.
„Sugriauta daugybė namų, žuvo žmonių, kai kurie – ligoninėje, – naujienų agentūrai AFP sakė 21 metų Christella Saint Hilaire, gyvenanti netoli epicentro. – Dabar visi gatvėse, o smūgiai tęsiasi.“
„Sugriuvo namai ir juos juosiančios sienos. Įgriuvo katedros stogas“, – naujienų agentūrai sakė Haičio vakariniame pakraštyje esančio Žeremi miesto gyventojas Jobas Josephas.
Kaip pranešama, miesto centras, apstatytas daugiausiai vienaukščiais gyvenamaisiais ir kitokiais pastatais, buvo smarkiai nuniokotas.
Taip pat reikšmingos žalos padaryta Kė miestui – be kita ko, jame sugriuvo kelių aukštų viešbutis.
„Mobilizuoju visus savo administracijos išteklius, kad suteiktume pagalbą nukentėjusiems“, – per „Twitter“ parašė Haičio premjeras Arielis Henry ir paragino šalį būti vieninga.
Jis paskelbė mėnesio trukmės ekstremaliąją padėtį visoje šalyje. Premjeras per spaudos konferenciją sakė prašysiantis tarptautinės pagalbos tik paaiškėjus visam žalos mastui.
Visgi JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė „nedelsiant“ suteikti pagalbą Haičiui.
„Prezidentas leido JAV nedelsiant reaguoti ir paskyrė [pagalbos agentūros] USAID administratorę Samanthą Power... koordinuoti šias pastangas“, – Baltųjų rūmų žurnalistams sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnams.
Haitis dar nėra visiškai atsigavęs po 2010-ųjų sausį įvykusio 7 balų žemės drebėjimo, pavertusio griuvėsiais didžiąją dalį Port o Prenso ir aplinkinių miestų. Tuomet žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių, dar 300 tūkst. buvo sužeisti, o daugiau nei pusantro milijono Haičio gyventojų neteko namų.
Po 2010 metų žemės drebėjimo be pastogės liko daugiau kaip milijonas žmonių – pusė šalies gyventojų, todėl salos institucijoms ir tarptautinei humanitarinės pagalbos bendruomenei iškilo milžiniškas iššūkis, kaip padėti šaliai, neturinčiai nei žemės registro, nei adekvačių statybos normų.
Tąsyk drebėjimas sugriovė šimtus tūkstančius namų, administracinių pastatų ir mokyklų bei 60 proc. Haičio sveikatos apsaugos įstaigų.
Pagrindinė šalies ligoninė iki šiol nebuvo visiškai atstatyta, o nevyriausybinėms organizacijos sunkiai sekėsi patenkinti didžiulius Haičio poreikius.
Naujausia krizė ištiko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo Haičio prezidento Jovenelio Moise'o nužudymo. Valstybės vadovą nušovė į jo namus įsiveržusi grupė užpuolikų, o ši ataka sukrėtė šalį, kovojančią su skurdu, besiplečiančiu gaujų smurtu ir COVID-19 pandemija.
