Hillary Clinton turėjo daug tikslų apsilankyti Ukrainoje, Lenkijoje ir Kaukaze, tačiau du iš jų pasirodė ypač svarbūs. Iš vienos pusės, vizitas buvo skirtas atsikirsti kritikams, kurie mano, kad B. Obamos administracija nedaro pakankamai, kad išspręstų demokratijos problemas Maskvos įtakos sferos šalyse. Iš kitos pusės, toms valstybėms užtikrinta Amerikos parama. Valstybės sekretorės apsilankymas vyksta Vašingtonui atnaujinus bendrus abipusius įsipareigojimus su Maskva. Tai politika, žinoma „perkrovimo“ vardu. Kelionė vaizduojama kaip demokratijos turas, Jungtinių Valstijų interesas matyti stipresnes ir laisvesnes visuomenes.
H. Clinton svarbiausią pranešimą skaitė Lenkijoje. Ji priminė Vinstono Čerčilio įspėjimą prieš 65 metus, kad Europoje nusileido geležinė uždanga. „Mes turime būti atsargūs dėl geležinio blogio, kuriuo vyriausybės pasaulyje lėtai spaudžia pilietinę visuomenę ir žmonijos dvasią“, – sakė valstybės sekretorė. Ji turėjo galvoje Zimbabvę, Kongo Demokratinę Respubliką, Etiopiją, Kubą, Egiptą, Iraną, Venesuelą, Kiniją, o ypač – Rusiją. Šie žodžiai buvo susieti ir su Azerbaidžanu – vieta, kurią Europos žmogaus teisių grupės kaltina sodinant į kalėjimą žurnalistus ir tinklaraščių autorius. Čia H. Clinton apie demokratiją kalbėjo pabrėždama ne neigiamus, o teigiamus dalykus. Ji paminėjo nuteistuosius, bet nerodė pirštu. „Dar reikia daug dirbti“, – sakė H. Clinton. Azerbaidžane pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne Rusijai, o Afganistanui. Ji aplankė Baku, kad atkurtų užšaldytus santykius su svarbia tranzito šalimi.
Daug Jungtinių Valstijų karių ir įrangos per Azerbaidžaną nuo 2001 m. pasiekdavo Afganistaną. Gruzija ten taip pat siuntė savo karius ir čia valstybės sekretorė elgėsi atsargiai, ji pagyrė prezidento M. Saakašvilio valdžios pastangas sustiprinti demokratiją. „Gruzija daug pasiekė per paskutinius kelerius metus, gerindama gyvenimo standartus, mažindama korupciją, kurdama ir reformuodama ekonomiką“, – sakė spaudos konferencijoje.
Tačiau analitikai teigia, kad Amerika neturėtų ignoruoti demokratijos problemų. Atsiranda savotiškas pasakojimas, kuriame Jungtinės Valstijos nekritikuoja Gruzijos nenuolatinio kelio į demokratiją. H. Clinton pakartojo, kad Jungtinės Valstijos netiki įtakos sferomis, bet stengėsi išlaikyti balansą, kad tiek provakarietiškos jėgos Ukrainoje ir Gruzijoje būtų laimingos, tiek nenuliūdinta Maskva. Ukrainoje H. Clinton pasakė prezidentui Viktorui Janukovičiui, kad galimos narystės NATO durys išlieka atviros.
Tbilisyje H. Clinton nuėjo dar toliau. Ji pasakė, kad Rusijos pajėgų buvimas Gruzijos separatistinėse teritorijose (Pietų Osetijoje ir Abchazijoje) yra „okupacija“, o šis žodis – tarsi muzika Gruzijos ausims. H. Clinton vizitas turėjo tapti delikačiu subalansavimo aktu, patenkinančiu sąjungininkus prie Rusijos sienos ir nenuviliančiu Maskvos.
Galų gale valstybės, kurias ji aplankė, gavo tam tikrą garantą ir nuraminimą, tačiau iš esmės visus išlaikyti laimingus bus sunku ir Jungtinės Valstijos tai žino.
Pagal BBC informaciją parengė Irma Baranauskaitė.
