Veterinarinius tepalus ir balzamus atradusios lietuvės nuplėšia etiketes nuo gyvuliams skirtų vaistų ir jais gydo savo vyrus, nepažeisdamos jų savigarbos, bei siunčia užsienyje plušantiems giminaičiams. Kodėl žmonės gydosi veterinariniais vaistais?
Žuvies fabrikuose Norvegijoje ar statybose Anglijoje nugaras lenkiantys lietuviai po darbo raumenų skausmus malšina arkliams skirtu balzamu, suskilusias rankas tepa gyvūnų žaizdoms gydyti tepalu, o ant geliančių sąnarių deda karvių tešmenims ir odai tinkamą kamparo spiritą su topolių pumpurų aliejumi.
Jau ne vieneri metai į veterinarijos vaistines Panevėžio miesto ir rajono gyventojai užsuka ne tik vaistų savo augintiniams ir gyvuliams, bet ir sau. Pastaraisiais metais tepalus, balzamus ir tinktūras išoriniam naudojimui jie perka ir siunčia savo emigrantams giminaičiams, užsienyje dirbantiems sunkius fizinius darbus.
Veterinarijos vaistinių darbuotojai klientus, prasitarusius, kad vaistus perka ne gyvuliams, o sau ar savo artimiesiems, įspėja, kad jie skirti ne žmonėms gydyti. Bet pirkėjai tik nuolaidžiai šypteli, o kai kurie net pasipiktina. Esą nesekite mums pasakų. Vaistininkai stebisi, kad kai kurie klientai deda lapelį su vaisto pavadinimu ant prekystalio ir pareiškia, kad jiems šį medikamentą rekomendavo šeimos gydytojas.
„Dažniausiai perkami preparatai, kurie naudojami gydyti arklius, karves ir kitus stambius gyvulius.
Kai kurie klientai net neslepia, kad perka sau, ar prasitaria, kad siųs vaikams į užsienį. Kiti tiesiai nepasako, bet iš kalbos gali suprasti, kad preparatą naudos ne gyvūnams gydyti“, – „Sekundei“ sakė veterinarijos vaistinės „Santovita“ darbuotoja Rita Varnienė.
Paprašyta patarimo dėl vieno ar kito preparato vartojimo žmonėms gydyti, vaistininkė griežtai atsisako konsultuoti.
Pasak R.Varnienės, veterinarijos vaistinėse parduodami medikamentai skirti gyvūnams, o ne žmonėms. Tad patarti ji gali tik gyvūnų gydymo klausimais.
Negavusieji patarimo labai ir nenusimena. Neva veiksmingų preparatų pavadinimai perduodami iš lūpų į lūpas. Kita kartą į vaistinę užsukęs žmogus jau prašo konkretaus vaisto.
„Kadangi tepalai ir balzamai parduodami be recepto, mes negalime pirkėjui jų neduoti. Galime jį tik įspėti“, – kalbėjo vaistininkė.
Prie centrinio turgaus esančios veterinarijos vaistinės „Žalčia“ darbuotojos pasakojo, kad gyvūnams skirtus preparatus į užsienį siųsti savo vaikams ir giminaičiams gyventojai perka po keletą iš karto.
Atviraširdės moteriškės vaistininkėms pasidejuoja, kad jų vaikai, vyrai, broliai ar seserys užsienyje labai sunkiai dirba. Vakare iš darbo grįžta tarsi sudaužyti.
Veterinariniai tepalai iš natūralių komponentų esą veiksmingiau atpalaiduoja, malšina skausmą ar gydo suskirdusias rankas, nei skirti žmonėms.
Veterinarijos vaistinės „Žalčia“ direktorė, profesionali farmacininkė Rūta Steponavičienė patikino, kad klientai, save ir savo artimuosius gydantys gyvūnams skirtais vaistais, paprastai nereaguoja į vaistininkų įspėjimus.
Pasak direktorės, žmones veikia du pagrindiniai faktoriai – mažesnė veterinarinio tepalo ar balzamo kaina bei tikėjimas jų veiksmingumu.
I. Smalskienė
