Mažiausiai du liūdnai pagarsėjusio Amerikos kalėjimo Gvantaname kaliniai gali atsidurti mūsų šalyje. Lietuva viena pirmųjų iš Europos Sąjungos (ES) šalių pasišovė priimti amerikiečių be jokio pagrindo kalintus ir kankintus kalinius.
Amerikos dovanėlė Europai
Kaip geriausia išspręsti savo pačių sukurtą problemą? Užkrauti ją žmonėms, kurie su šia problema neturi nieko bendro. Būtent taip ir nusprendė pasielgti naujoji Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Barako Obamos administracija paskelbdama uždaranti Gvantanamo kalėjimą, rašo „Respublika“.
Visas pasaulis, o kartu ir dauguma amerikiečių pastaruosius keletą metų priekaištavo buvusiam JAV vadovui George'ui W. Bushui dėl Gvantanamo kalėjimo ir ragino uždaryti šią XXI amžiaus gėdą. B. Obama suprato, kad kalėjimo būtina atsikratyti. Taip ir padarė. Pirmąją savo prezidentavimo dieną B. Obama pasirašė įsaką dėl Gvantanamo uždarymo. Visi džiaugėsi, negailėjo pagyrimo žodžių naujajam amerikiečių vedliui.
Tuomet iškilo kitas klausimas - ką daryti su pačiais Gvantanamo kaliniais? Baltieji rūmai šią dilemą išsprendė labai paprastai: dalį kaltų ir nekaltų teroristų ir su jais nieko bendro neturinčių žmonių ji „padovanos“ Europai.
Praėjusio mėnesio pabaigoje ES šalių užsienio reikalų ministrų taryba bandė ieškoti bendros Bendrijos pozicijos dėl Gvantanamo kalinių. Tačiau skirtingos bloko narių pozicijos ne tik nesuartėjo, bet ir dar labiau išsiskyrė. Manoma, kad Europa galėtų priglausti apie 60 iš 245 terorizmu įtariamų Gvantanamo kalinių iš Kinijos, Alžyro, Uzbekistano, Rusijos, Sirijos, Libijos. Daugumai iš jų kaltinimai iki šiol nebuvo pateikti.
Norinčiųjų priimti kalinius – mažuma
Praėjusio mėnesio pabaigoje JAV administracija pradėjo aiškintis, ar būtų galima dalį kalinių perduoti ES šalims. Didžioji 27 narių bloko dalis nedega noru srėbti Amerikos privirtą košę. Teigiama, kad norą priimti Gvantanamo belaisvius išreiškė jau devynios ES valstybės: vienos artimiausių Amerikos sąjungininkių Europoje Didžioji Britanija, Ispanija, Portugalija, Bendrijos milžinės Prancūzija ir Vokietija, taip pat Švedija, Suomija, Airija ir Lietuva.
Tačiau Vokietiją, Suomiją ir Didžiąją Britaniją drasko nesutarimai dėl Gvantanamo kalinių priėmimo. Britai užsimena, kad norėtų pasiimti tik savo šalių piliečius iš Gvantanamo, tačiau jeigu Vašingtonui reikės, jie gali pagalvoti ir apie didesnį kalinių skaičių.
Vokietijoje dvi didžiausios šalies partijos ginčijosi, ar šalis turėtųnusileisti JAV. Socialdemokratai kalba apie būtinybę padėti Amerikai, žmogaus teises ir tarptautinius įsipareigojimus. Tuo tarpuVokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) priešinasi kalinių atsiradimui šalyje.
„JAV turi prisiimti atsakomybę už žmones, kurie metų metus praleido Gvantaname“, - pareiškė Vokietijos vidaus reikalų ministras, KDS narys Wolfgangas Schauble.
Kaimynai sako „ne“
Apie 16-18 ES narių atvirai ir tarp eilučių pasako, kad nenori priimti kalinių iš Gvantanamo kalėjimo. Apie nenorą turėti ką nors bendro su Gvantanamo kaliniais paskelbė artimiausios Lietuvos kaimynės – Lenkija ir Estija. Taline diplomatiškai teigiama, kad kalinių estai negali priimti dėl „teisinių priežasčių“.
Neką diplomatiškiau „ne“ Vašingtonui pasakė viena artimiausių JAV sąjungininkių Europoje - Lenkija. Pasak lenkų diplomatijos vadovo RadekoSikorskio, jo šalis turėtų „specifinių problemų dėl kalinių integravimo, mat musulmonų diaspora Lenkijoje labai maža“.
„Gvantanamo nėra Lenkijos dėmesio centre, - pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras. - Kaliniai iš užsienio valstybių, kurie kalba egzotinėmis kalbomis, būtų nemažas iššūkis mūsų kalėjimo sistemai. Taigi nesu dėl to optimistiškai nusiteikęs“.
Nors teigiama, kad JAV prašymus priimti Gvantanamo kalinius išsiuntė visoms ES šalims vienu metu, „Respublikos“ žiniomis, Latvija tokio prašymo dar nėra gavusi. Latviai neigiamai vertina galimybę Amerikos kalinius apgyvendinti jų šalyje. Latvijos politikai kol kas vengia komentuoti Gvantanamo kalinių klausimą, mat dar nėra sulaukę amerikiečių prašymo.
Kas sukūrė problemą, tas ją ir sprendžia
Austrija, Danija, Slovėnija ir Olandija yra vienos didžiausių Gvantanamo kalinių priėmimo priešininkių. Kalinių nenorinčių šalių atstovai teigia, kad JAV pačios privalo išspręsti savo sukurtą problemą. „Amerika sukūrė Gvantanamą. Todėl ji pati privalo surasti sprendimą“, - pareiškė Austrijos vidaus reikalų ministrė Maria Fekter.
Danų ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kadįkalbinėdamas G. W. Bushą uždaryti Gvantanamą visuomet pabrėždavo, jog kalėjimo kaliniai Danijoje nelaukiami.
Teigiama, kad apie 60 anksčiau Gvantaname kalėję ir vėliau paleistižmonės vėliau grįžo arba įsitraukė į teroristinę veiklą. Todėl nenuostabu, kad dalis Europos šalių vadovų ir piliečių bijo, jog jų valstybėse gali atsidurti Amerikos pažeminti ir iškankinti žmonės.
Sergejus Tichomirovas
