Pakistanas tampa vis rimtesne ir vis sunkiau sprendžiama problema. Šią savaitę buvo nužudytas Pakistano Pandžabo provincijos gubernatorius Salmanas Taseras, vienas iš labiausiai žinomų religinio ekstremizmo priešininkų šalyje. Nužudymas žymi šalyje vykstančią kovą dėl kelio, kurio šalis vis dar niekaip negali pasirinkti. Taseras siekė, jog Pakistanas taptų liberalia demokratine su stipria vidurine klase bei laisva spauda. Jo priešininkai nori, kad šalyje vyrautų islamistinė ideologija ir visos vakarietiškos vertybės būtų atmestos kaip svetimos Islamui.
Prieš porą savaičių gubernatorius Taseras perspėjo – cituoju – „Saugokitės mulų. Arba jiems reikia priešintis, arba jie atneš mirtį.“
Iš dalies šiuos žodžius galima vertinti kaip pranašystę, bent jau savo paties likimo požiūriu. Taserą nužudė jo apsaugos darbuotojas, kuris savo poelgį paaiškino tuo, jog jam nepatiko Tasero liberalios pažiūros.
Apsaugos darbuotojas Malikas Kadris, elitinio policijos būrio narys, nužudė gubernatorių dėl vienos – jų yra ne viena – šiuo metu Pakistane labiausiai visuomenę skaldančios problemos – vadinamųjų įstatymų ginančių Islamišką tvarką bei draudžiančių įžeidinėti tikėjimą bei pranašą Mohamedą. Nužudęs gubernatorių, Kadris pareiškė, jog jis esąs „Mohamedo vergas kuris baudžia mirtimi šventvagius.“
Taseras tuo tarpu siekė, jog šie vadinami prieš šventvagystę nukreipti įstatymai būtų sušvelninti. Praeitą savaitę prieš tokius liberalius politikus kaip nužudytas gubernatorius šalyje vyko masinės demonstracijos. Jų metu buvo sudeginta ir gubernatoriaus Tasero iškamša.
Tokių kaip Kadris – ne vienas. Pažymėtina, jog jam atvykus į teismą, jis buvo apipiltas rožėmis.
Bendrai paėmus, pastaraisiais metais Pakistane vis labiau ir vis aiškiau pastebimas visuomenės susiskaidymas ir radikalėjimas. Vis garsiau bei agresyviau savo nuostatas visai visuomenei bando primesti religiniai ekstremistai.
Pakistano atveju, negalima numoti ranka ir nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta šioje geografiškai tolimoje šalyje.
Šios šalies pozicija yra labai svarbi karo Afganistane baigčiai. Žvelgiant šiuo požiūriu, verta prisiminti, jog Islamabadas nekontroliuoja pasienio su Afganistanu regionų, kur Talibanas ir Al-Qaeda randa prieglobstį. Jeigu ne šis prieglobstis, karas Afganistane seniai būtų baigęsis. Beje ir pats Talibanas gimė ne Afganistane, bet Pakistano religinėse mokyklose ir vėliau gavo rimtą Pakistano žvalgybos paramą. Kokie šiuo metu yra Pakistano slaptųjų tarnybų ir Talibano ryšiai, švelniai tariant, nėra aišku.
Tačiau patį didžiausią pavojų kelia priešiški Pakistano ir Indijos santykiai. Abi valstybės turi branduolinius ginklus, abiejų valstybių santykiai istoriškai yra karų ir konfliktų virtinė. Jeigu į valdžia Pakistane ateitų religiniai fanatikai, tokių ginklų panaudojimo tikimybė stipriai išaugtų. Juk nėra tokio veiksmo, kurio religinis fanatikas nebūtų pasiruošęs įvykdyti, jeigu, jo manymu, to nori jo Dievas.
Valentinas Mitė/strong>
