Nors Rusijos ir Gruzijos valstybiniai santykiai yra gan įtempti, nusikalstamas pasaulis gyvena pagal savus įstatymus. Nusikaltėliai iš Gruzijos nuolat sukiojasi Maskvoje ar Sankt Peterburge, o ką jau kalbėti apie pietinius Rusijos rajonus.
Rusijos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės paieškos departamento viršininkas Iskandaras Galimovas per Maskvoje vykusią spaudos konferenciją sakė, kad Rusijos milicijos įskaitoje dabar yra 149 „įteisintieji vagys“, dar 92 šiuo metu atlieka bausmę. „Vien pernai buvo areštuoti 48 vadinamieji „įteisintieji vagys“. Tai trečdaliu daugiau nei 2008 metais“, – sakė I. Galimovas.
Pernai trys „įteisintieji vagys“ buvo nuteisti nuo 18 iki 25 metų kalėti už nusikaltimų organizavimą. Visi jie veikė Tolimuosiuose Rytuose. Iš 149 tokių laisvėje likusių nusikaltėlių vadeivų dabar 42 „darbuojasi“ Maskvoje, 11 – Maskvos srityje.
I. Galimovas priminė, kad 2009-aisiais už reketą ir prekybą žmonėmis sulaikytas Tarielis Onianis-Taro, kuris nuolat konkuruoja su Aslanu Usojanu, pravarde Senis Chasanas. Pastarasis savo ruožtu buvo labai artimas pernai nušautam vienam žinomiausių Rusijos mafijos autoritetų Viačeslavui Ivankovui-Japončikui.
Titulus dalija gruzinai
Ukrainiečiai sako, kad pas juos „įteisintieji vagys“ irgi dažniausiai gruzinai. Šios šalies Vidaus reikalų ministerija giriasi, kad Ukrainoje likę tik keturi „įteisintieji vagys“.
Pirmasis – Odesoje registruotas Antimosas arba Senis. Į „įteisintuosius vagis“ jis buvo „įšventintas“ 1992 metais Gruzijoje, o tai padarė A. Usojanas-Senis Chasanas. Operatyviniais duomenimis, Antimosas kontroliuoja pinigų dalybas kalėjimuose ir organizuoja susiėjimus („strielkas“). Užpernai Antimosą buvo bandoma nuteisti už tai, kad jis sukūrė tikrą nusikaltėlių konvejerį iš Kaukazo į Gruziją, tačiau prokuratūrai teko bylą nutraukti.
Sergejus Mamedovas-Mamedas buvo „karūnuotas“ 2000-aisiais. Dabar jis prižiūri nusikaltėlių kasą („obščiaką“) ir sprendžia tarpusavio ginčus.
Vasia Ūsuotasis savo kriminalinį titulą irgi gavo iš gruzinų. Jis ir dabar palaiko ryšius su kaukaziečiais, o Ukrainoje prižiūri narkotikų prekeivius.
Ketvirtasis Ukrainos mafijos bosas Lera Sumskis kontroliuoja kontrabandą.
Vadai už grotų
Na, o kiti mafijos vadeivos arba buvo deportuoti, arba patys išvažiavo iš Ukrainos, nes atsibodo gyventi nuolat stebimiems teisėsaugos.
Patys išsinešdino buvę labai įtakingi mafiozai Križivickis, Fedorenka ir Džavachadzė, deportuoti buvo Kamo Safarjanas, Šalva Džangveladzė, Fridonas Sulakvelidzė, Goča Lamanašvilis, Malchas Džaparadzė. Už įvairius nusikaltimus trys Ukrainos mafijos „krikštatėviai“ sėdo į kalėjimus. Avtandilas Atadzė, pravarde Avto, įkalintas 5 metams, nes pas jį areštuojant buvo rastas ginklas ir padirbtas pasas.
Už tai, kad Odesoje, „Suvorovo“ bare, dėl paprasčiausio nesutarimo sukėlė susišaudymą, iki gyvos galvos į kalėjimą pasodintas Arturas Jaroševskis-Arturas. Tą vakarą Odesoje daugelis prisimena ir šiandien, nes bare buvo ne tik šaudoma, bet ir sproginėjo granatos. Žuvo du milicininkai ir trys atsitiktiniai bare buvę žmonės, o dar 17 pateko į ligonines.
Bėga nuo kalėjimo
I. Galimovas paaiškino žurnalistams, kodėl gruzinai mafijos vadeivos palieka savo šalį ir kuriasi Rusijoje. „Gruzijoje buvo priimtas įstatymas, kuriame numatyta, kad vien už priklausymą organizuoto nusikalstamumo struktūroms galima sėsti už grotų nuo 20 iki 25 metų. Kadangi „įteisintieji vagys“ atsisakyti savo titulo negali, nes tai nesuderinama su nusikaltėlių kodeksu, tai jiems belieka palikti tėvynę ir keliauti į Rusiją“.
Net pats Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, prieš kurį laiką Tbilisyje atidarant naujus Vidaus reikalų ministerijos rūmus, sakė: „Mūsų pagrindinis eksportas į Rusiją yra ne vynas, o „įteisintieji vagys“ ir visokie kitokie kriminaliniai elementai“.
Gruzijos prezidentas džiaugėsi, kad jo šalis dabar beveik atsikračiusi organizuotų nusikaltėlių, kriminalinių elementų, o tai padaryti padėjo ne tik sugriežtinti įstatymai, bet ir gerai dirbanti policija.
„Dar prieš kelerius metus, kai „įteisintieji vagys“ atskrisdavo į Tbilisį, oro uostuose jų laukdavo policijos vadai ir su eskortu kaip pačius gerbiamiausius žmones nuveždavo į geriausius viešbučius, o po to restoranuose aptardavo, kaip valdyti (o tiksliau – kaip efektyviau griauti) Gruziją“, – sakė Gruzijos vadovas.
Pakeitus Gruzijos vidaus reikalų ministerijos, policijos vadus, padėtis iš esmės pagerėjo.
Nesilaiko kodekso
Dabar jau Rusija svarsto, kad reikėtų ir jiems Baudžiamajame kodekse priimti panašų straipsnį kaip Gruzijoje, kad būtų lengviau kovoti su nusikaltėliais.
Beje, tiek Gruzijos, tiek Rusijos, tiek Ukrainos pareigūnai pripažįsta, kad „įteisintųjų vagių“ likęs tik įvaizdis. Dabar tie žmonės nori turėti įtaką, pinigus, gyventi kaip turtuoliai, išnaudoti kitus. O pagal nerašytas nusikalstamo pasaulio taisykles „įteisintiems vagims“ buvo draudžiama dirbti, tarnauti armijoje, turėti žmoną ir vaikų. Tokie žmonės negalėjo žudyti, nebent tokį įsakymą jiems duodavo vagių taryba. „Įteisintieji“ galėjo tik vogti, spręsti tarpusavio ginčus ir visokius konfliktus, laikyti bendrą vagių kasą.
Dabar senų draudimų nebelikę. Kalbama, kad paskutinis buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos vagis, kuris griežtai laikėsi vagių papročių ir įstatymų, o beveik visą gyvenimą praleido kalėjimuose, buvo rusas Babuškinas, pravarde Vasia Briliantas. Jis 1990 metais mirė Maskvos Butyrkų kalėjime.
„Įteisintieji vagys“ atsirado būtent Sovietų Sąjungoje ankstyvuoju jos laikotarpiu. Kai prasidėjo masiniai trėmimai, bolševikų valdžia jau nebesugebėjo sukontroliuoti milijonus kalinių, tad pats Josifas Stalinas davė komandą panaudoti tam „artimiausius proletariatų klasei žmones“. 1931 metų kovo 8 dieną buvo išleistas specialus valstybės saugumo įstatymas. Juo buvo pripažinti nusikaltėlių vadai, kurie turėjo sekti, kad lageriuose nekiltų maištai, padėti prižiūrėti tremtinius.
Tačiau sovietų valdžiai nepasisekė sukontroliuoti savo pačių išrinktųjų. Netrukus „įteisintieji vagys“ subūrė savotišką kriminalinių nusikaltėlių elitą, įteisino kastas. Pagrindinis jų „įstatymas“ buvo neturėti nieko bendro su valstybe.
Petras Ivanauskas
