Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis interviu portalui „Balsas.lt“ tvirtina, jog prieš metus vykdyta Rusijos agresija kažkiek pakenkė šalies euraotlantiniams siekiams, tačiau narystę NATO ir Europos Sąjungoje toliau remia triuškinanti Kaukazo šalies piliečių dauguma.
Interviu su Gruzijos ambasadoriumi vaizdo įrašas - straipsnio apačioje
Pasak ambasadoriaus, net ir pakeitus dabartinį Gruzijos vadovą kitu,– užsienio politikos kurso pakeisti neleistų pati gruzinų tauta.
„Gruzijos prezidentas tiesioginiame eteryje tiesiogiai siūlė ir sakė: jei reikalas tik manyje – aš pasiruošęs. Istoriškai mūsuose karalius ne kartą aukotas Tėvynės labui. Gal ir ne visai korektiška lyginti, nes dabar dvidešimt pirmas amžius, bet problema visai ne tame. Jūs manote, kad atsistatydinus Michailui Saakašviliui būtų išvestos karinės pajėgos, leista sugrįžti pabėgėliams ir atstatytas Gruzijos teritorinis vientisumas? Jei tuo būtų įmanoma patikėti, klausimas, aš jums garantuoju, būtų išspręstas žaibiškai, per minutę,“- tvirtina G. Kerdikošvilis.
Pasak diplomato, Maskvai reikia tik vieno – Gruzijos paklusnumo, sutikimo būti Rusijos satelitu. Kremlius esą siekia priversti nestoti į NATO ir įsivesti marionetinį režimą. Emocionalusis ambasadorius teigia, jog Gruzija, agresijos metu, būtų buvusi apskritai sunaikinta, jei nebūtų atsilaikiusi tris dienas, kol pasaulis atgavo kvapą, nukreipė žvilgsnius, prikaustytus prie Pekino olimpiados ir sustabdė rusų veržimąsi.
Kalbėdamas apie valdžios santykius su opozicija pasiuntinys teigė, kad valdžia mėnesiais toleravo palapinių miestelius, centrinių gatvių blokavimą. Dalis opozicinių partijų esą neslepia, jog yra finansuojamos iš Rusijos. Jis kėlė klausimą apie tolerancijos ribas ir teigė, jog demokratiniai rinkimai šioje Kaukazo šalyje vyksta taip pat, kaip bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje.
G. Kerdikošvilis ragino pasaulio bendriją toliau palaikyti Gruziją. „Žinoma, kad laukėme ir tebelaukiame didesnės ir labiau adekvačios Europos valstybių reakcijos, daugiau tiesos. Bet čia yra vienas „bet“.
"Kol Rusija turi rankose energetinį svertą, dargi tokį, kuris tikrai veikia, ji nepraleis progų spausti bet kurias šalis. Tačiau, kaip jau daug kartų sakiau, be pasaulio pagalbos, be Europos Sąjungos pagalbos karas nebūtų sustabdytas. Ligi šiol Gruzijoje esantys Europos tarybos stebėtojai mums labai daug padeda. Mes tikimės, kad ši tarptautinė parama tik stiprės ir pasaulis sužinos visą tiesą,“ – sakė diplomatas.
***
Rugpjūčio 7 dieną buvo praėję metai nuo karinio konflikto tarp Rusijos ir Gruzijos pradžios. Karo priežastys vis dar yra daug diskusijų ir abipusių kaltinimų kelianti tema.
„Amnesty International“ duomenimis, po konflikto apie 30 tūkstančių žmonių iki šiol neturi gyvenamosios vietos.
Šiuo metu ES yra pasiuntusi 225 stebėtojus, kurie stebi regioną. Rusai, kurie vis dar neįsileido stebėtojų į Pietų Osetiją, ypač nepritartų jokiam JAV kišimuisi į šią situaciją.
Rusija nuo 1992-ųjų metų yra faktiškai užgrobusi nepriklausomybę paskelbusios Gruzijos teritorijas – Abchaziją ir Pietų Osetiją – bei yra sukūrusi ten savo valdomus režimus. Po karinio konflikto, įvykusio prieš metus, Kremlius pripažino šias teritorijas „nepriklausomomis valstybėmis“, tačiau tarptautinės paramos šis gestas nesulaukė.
Michailas Saakašvilis yra sakęs, kad Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas neatsisako ketinimų jį nužudyti. Tai esą jo plano atkurti sovietinę imperiją dalis. Tokį skandalingą pareiškimą Gruzijos prezidentas padarė duodamas interviu amerikiečių žurnalui „The Times“.
