Raimonda Miglinaitė, specialiai Ekonomika.lt iš Tbilisio / Ekonomika.lt
„Buvau ten 5 valandą ryto, ir gavau 337 numerį. Atstovėti tą eilę yra sunkiausia, visa kita – paprasta, tereikia išsiversti savo pasą į gruzinų kalbą, ir parašyti prašymą, taip pat gruziniškai, bet už mane tą padarė draugai“, – sako Vladislavas, 29 metų amžiaus Kharkovo (Ukrainoje) gyventojas, pasakodamas man apie savo pastangas gauti Gruzijos pilietybę. Jis kaip ir keli tūkstančiai kitų asmenų, atskubėjo į Tbilisį tam, kad pasinaudotų dosniu postą netrukus paliksiančio prezidento Michailo Saakašvilio pasiūlymu suteikti Gruzijos pilietybę kiekvienam to prašančiam pilnametystės sulaukusiam užsieniečiui.
Anot prezidento M. Saakašvilio, paspartintas pilietybės suteikimo procesas yra dar viena iš jo iniciatyvų, skatinsiančių ekonomikos augimą. „Tarp tų, kurie nori gauti Gruzijos pilietybę yra verslininkai, kurie jau seniai gyvena ir dirba Gruzijoje. Tapę Gruzijos piliečiais jie dirbs dar aktyviau ir pritrauks daugiau investicijų”, – M. Saakašvilį cituoja BBC.
Paprastai, asmenys, norintys gauti Gruzijos pilietybę teikdavo paraiškas Teisingumo ministerijai, kuri, atsižvelgdama į nustatytus reikalavimus mokėti valsybinę kalbą, žinoti Gruzijos istoriją, būti susipažinus su jos įstatymais ir nuolatos gyventi Gruzijos teritorijoje, priimdavo sprendimą dėl pilietybės suteikimo. Dažnai nutikdavo taip, jog daugelis žmonių, prašančių pilietybės, dėl nesuprantamų priežasčių gaudavo neigiamą atsakymą. Dabar prezidentas nusprendė perimti iniciatyvą į savo rankas, rašo BBC.
Tokią teisę prezidentui suteikia Gruzijos Konstitucija, kuri numato, jog prezidentas išimties tvarka gali suteikti pilietybę asmenis, nusipelniusiems Gruzijai, arba tuomet, kai pilietybės suteikimas atitinka Gruzijos interesus. Panašu, jog antrąją kadenciją netrukus baigsiantis M. Saakašvilis šia teise naudojasi nesivaržydamas – neseniai jis išimties tvarka suteikė Gruzijos pilietybę daugiau nei 1000 Turkijos piliečių, turinčių gruziniškų šaknų, o praėjusią savaitę paskelbė, jog visi užsienio piliečiai, pageidaujantys įgyti Gruzijos pilietybę teturi pristatyti į prezidento kanceliariją laisva forma parašytą prašymą bei notaro patvirtintą turimo paso vertimą į gruzinų kalbą. Tiesa, prezidentas įspėjo visus norinčiuosius paskubėti, nes pasiūlymas galioja tik iki šios – paskutinės jo kadencijos savaitės – pabaigos.
Supaprastinta pilietybės suteikimo tvarka nėra neįprastas reiškinys šiame regione. Ja kaip politiniu įrankiu sėkmingai naudojasi Rusiją, lengvai teikusi pilietybę Abhazijos ir Pietų Osetijos gyentojams. Dabar tą daro ir Gruzija, tiesa, labiau dėl ekonominių nei geopolitinių priežasčių. Supaprastintas žmonių judėjimas yra svarbus atvirai Gruzijos ekonomikai, o galimybė lengvai įgyti Gruzijos pilietybę, tikimasi, padidins jos patrauklumą užsienio investuotojams. Vis dėlto, stebint vakar prie prezidentūros susirinkusią kelių šimtų žmonių minią, kyla klausimas, ar šis dosnus M. Sakašvilio gestas is tiesų atitinka Gruzijos interesus.
„Mes su žmona ketiname persikraustyti gyventi į Tbilisį”, – sakė Rusijos pilietybę turintis Vladislavas. „Keliavome čia praėjusiais metais ir šalis mums labai patiko. Dirbame IT sferoje, taigi kur gyventi, mums nėra labai svarbu. Gruzijos pasas išspręs daugybę biurokratinių klausimų”, – apie savo motyvus įgyti Gruzijos pilietybę pasakojo Vladislavas.
Vis dėlto, nors ir pasinaudojęs tuo, Vladislavas baiminosi dėl tokio pilietybės suteikimo proceso pasekmių Gruzijai: “Aš ketinu gyventi Gruzijoje ir galbūt kada nors pradėti čia savo verslą, tačiau stovėdamas toje eilėje aš sutikau čečėnų ir dagestaniečių, užtenka pažiūrėti į jų veidus ir supranti, jog tikrai ne verslu užsiimti jie čia susiruošė”, – pasakojo Vladislavas.
Jo nuogastavimus kartoja ir Gruzijos dienraščio „The Georgian Times” įkūrėjas Malhazas Gulašvilis, rašantis apie tai, jog šis prezidento M. Saakašvilio sprendimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. „Artėjant olimpinėms žaidynėms Sočyje įmanoma, jog vienas iš naujųjų Gruzijos piliečių bandys surengti ten teroristinę ataką. Tuo metu Saakašvilis jau nebebus prezidentu, tačiau toks įvykis neabejotinai neigiamai paveiktų ir taip sudėtingus Gruzijos-Rusijos santykius. Be to, masinės Gruzijos pilietybės dalybos taip pat menkina jos reikšmingumą ir vertę”, – “The Georgian Times” rašo M. Gulašvilis.
Tarsi patvirtindamas jo žodžius, prisistatyti nepanoręs vyras, sutiktas minioje prie prezidentūros, demonstruoja man jau turimus Rusijos Federacijos ir Vengrijos pasus,” - tuo pat metu mėgindamas prasibrauti pro kitus susirinkusius ir įteikti prezidento kanceliarijos darbuotojams savo dokumentus. „O kodėl gi ne?!” – išrėžia jis, kai paklausiu, kam jam reikalingas trečias, Gruzijos, pasas. „Niekada negali žinoti, kaip pasisuks gyvenimas, o turėti kelis pasus niekada nepakenks”.
Iš tiesų, apsilankius prie prezidenturos likus kelioms valandoms iki darbo dienos pabaigos, „o kodėl gi ne” regisi pagrindiniu ten susirinkusių kelių šimtų žmonių motyvu. Minioje nemažai kaimyninių valstybių – Armėnijos ir Azerbaidžano gyventojų, taip pat matyti kelios dešimtys Nigerijos piliečių, Pakistano, JAV gyventojų. Vieni jų – susituokę su Gruzijos piliečiais, kiti čia studijuoja. Gruzijos pilietybė supaprastintų jiems gyvenimą šalyje – bent jau biurokratiniais klausimais, ir suteiktų galimybę keliauti po aplinkines valstybes.
Visai kitų priežasčių vedina iš šalies minios stumdymąsi prie prezidentūros stebėjo 37 metų Iveta, gimusi Gruzijoje, tačiau dabar gyvenanti Rusijoje. Iveta yra viena iš daugelio gruzinų 90-aisiais išvykusių dirbti ir gyventi į Rusiją. Ten jai buvo suteikta Rusijos pilietybė ir remiantis Gruzijos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog išskyrus prezidento sprendimu patvirtintus išimtinius atvejus, Gruzijos piliečiai negali tuo pat metu būti ir kitos valstybės piliečiais, iš jos buvo atimta Gruzijos pilietybė. Paklausta, ar džiaugiasi galimybe ją atgauti, Iveta nusijuokė: “Visas šis procesas yra beprotybė. As būčiau čia nepasirodžiusi, jei manęs nebūtų maldavusi mano sesuo”.
Kaip ir daugelis Rusijoje gyvenančių gruzinų, Iveta, nepaisant šalies Konstitucijos nuostatų, sėkmingai naudojosi tiek turimu Rusijos Federacijos, tiek Gruzijos pasu. „Kai kirsdavau Rusijos – Gruzijos sieną, Rusijos pasienio pareigūnams rodžiau rusišką, o Gruzijos – gruzinišką pasus, ir niekada dėl to neturėjau problemų. Tada vieną dieną M. Saakašvilis pareiškė, jog imsis griežčiau tikrinti iš Rusijos atvykstančius asmenis dėl galimai turimų kelių pasų. Jis paragino mus kreiptis į Gruzijos pareigūnus, žadėdamas, jog gruzinams, dirbantiems ir gyvenantiems Rusijoje, bus legalizuota dviguba pilietybė. Aš jo paklausiau, tačiau užuot mane legalizavusi Teisingumo ministerija atėmė iš manęs Gruzijos pilietybę”, – pasakojo Iveta.
Paklausta, ar nepykstanti ant postą paliekančio prezidento, ji gūžtelėjo pečiais. „Bent jau buvo tvarka, mes žinojome, ko tikėtis. O kas bus dabar, neaišku”, – sakė ji. Tačiau atsižadėti gimtosios šalies ji nenori – Ivetos sesuo gyvena Tbilisyje, o pati Iveta, turėdama Rusijos pilietybę Gruzijoje be jokių papildomų dokumentų gali būti iki 90 dienų. „Paprasčiau kartą per tris mėnesius išsvažiuoti dienai į Armėniją ir sugrįžti, nei stumdytis čia”, – palikdama minią aiškino Iveta.
Skaičiuojama, jog iki šios savaitės pabaigos Gruzijos pilietybė bus suteikta maždaug 2000 žmonių.
Mokslininkės vizitas finansuojamas pagal Marie Curie Tarptautinių mokslo personalo mainų schemą (7BP)
