Gruzija nusprendė užbėgti už akių Europos Sąjungos ataskaitai apie praėjusį rugpjūtį kilusį karą ir paviešinti įrodymus, kuriuos Tbilisis perdavė ES tyrėjams. Paviešinti duomenis Gruziją privertė kalbos, kad ES ekspertai savo ataskaitoje dėl praėjusių metų karo Pietų Osetijoje didžiausią dalį kaltės dėl karo pradžios suvers būtent ant Tbilisio pečių.
Gruzija apkaltino Kremlių, kad šis meluoja dėl tariamų gruzinų karių atakų prieš Pietų Osetijoje dislokuotus Rusijos taikdarius. Tbilisis teigia, kad Maskva šią propagandą paskleidė siekdama pateisinti savo karinę agresiją prieš Gruziją.
ES komisija, kuriai vadovavo šveicarė Heidi Tagliavini, savo išvadas turėtų paviešinti šiandien. Laukiama, kad dėl karo bus apkaltinta tiek Gruzija, tiek Rusija. Tačiau didžioji dalis kaltės bus suversta ant Tbilisio pečių.
Gruzijos pareigūnai teigia, kad Rusija dar prieš prasidedant kariniams veiksmams Pietų Osetijoje, dislokavo savo kovinius dalinius. Be to, Tbilisis kategoriškai neigia Rusijos kaltinimus, kad gruzinų armija vykdė Pietų Osetijos gyventojų genocidą. Priešingai, Tbilisis teigia turįs įrodymų, kad Rusijos kariai gruzinų kaimuose vykdė etninį valymą.
Gruzijos pareigūnai „The Times“ aiškino, jog ES komisija nesugebėjo patvirtinti Rusijos kaltinimų, kad gruzinai atakavo Pietų Osetijoje įsikūrusius rusų taikdarius. Kremlius tariamas atakas ir siekį ginti savo karius panaudojo kaip pretekstą įvykdyti karinę invaziją į Gruzijos teritoriją. Rusijos taikdariai Pietų Osetijoje yra dislokuoti nuo pat 1992 metų, kai Pietų Osetija pirmą kartą pabandė atsiskirti nuo Gruzijos.
„Aš nežinau, ar rusai sugebėjo įrodyti, kad gruzinai žudė Rusijos taikdarius. Aš tuo abejoju. Mes šaudėme į karinius taikinius, kurie šaudė į mus. Mes specialiai nesitaikėme į Rusijos taikdarius“ - teigė Gruzijos reintegracijos ministras Temuris Jakobašvilis.
ES ataskaitoje dėl karo pradžios, kaip manoma, bus apkaltintas Gruzijos prezidentas Mikheilas Saakašvilis, kuris rugpjūčio 7 dieną pasiuntė karius į Pietų Osetiją. Tačiau Maskva savo ruožtu bus apkaltinta separatistų kurstymu. Ypač Maskvai turėtų kliūti už rusiškų pasų dalybas Pietų Osetijos gyventojams.
Per praėjusį rugpjūtį kilusį karą Rusija privertė gruzinų pajėgas trauktis iš Pietų Osetijos, o vėliau okupavo dalį šalies. Rusų tankai buvo priartėję prie Tbilisio, tačiau sostinės nepuolė, nes, tarpininkaujant Prancūzijai, buvo sudarytos paliaubos.
Netrukus po karo Rusija dar kartą pasikėsino į Gruzijos teritorinį integralumą pripažindama separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų nepriklausomybę. Šiose okupuotose teritorijose Maskva dabar laiko apie 8 tūkst. savo karių.
„Kaip Gruzija galėjo pradėti karą savo teritorijoje, jei iš tiesų mes savo teritorijoje kovėmės su Rusija? Karas neprasidėjo rugpjūčio 7 dieną. Buvo akivaizdžių įrodymų, kad rusai apginkluoja taip vadinamus separatistus ir dislokuoja karius dar iki rugpjūčio 7 dienos. Taip buvo provokuojami mūšiai“ - teigė T. Jakobašvilis.
