„Matome intensyvias kovas palei fronto liniją ir bepiločių lėktuvų smūgių bangas Ukrainos miestams ir infrastruktūrai. Turime ruoštis naujiems išpuoliams prieš Ukrainos miestus. Todėl labai svarbu, kad NATO sąjungininkės ir toliau remtų Ukrainą“, – antradienį kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO žada toliau tvirtai palaikyti Ukrainą jos kovoje su Rusija
NATO narės antradienį pažadėjo ir toliau tvirtai remti Ukrainą, kovojančią su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, nepaisant abejonių dėl tolesnės JAV paramos ir galimos aklavietės fronto linijoje.
Baiminamasi, kad deramos Vakarų paramos trūkumas gali priversti Ukrainą ieškoti kompromiso su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu iš silpnos pozicijos.
„Mes dar kartą tvirtai patvirtinsime savo paramą Ukrainai, kuri tebesusiduria su Rusijos agresijos karu“, – NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (36,5 mlrd. eurų) vertės saugumo pagalbos ir pažadėjo remti Kyjivą tiek, kiek reikės.
Tačiau griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl JAV pagalbos ateities.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė esąs įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos ir toliau tieks ginklus į Ukrainą.
„Tai atitinka Jungtinių Valstijų saugumo interesus, be to, atitinka tai, dėl ko susitarėme“, – sakė J. Stoltenbergas.
J. Stoltenbergas nurodė, kad neseniai Vokietija ir Nyderlandai pažadėjo skirti 10 mlrd. eurų. Pasak jo, tai įrodymas, kad Aljansas ir toliau yra įsipareigojęs remti Kyjivą.
„Nors fronto linija taip smarkiai nepajudėjo, ukrainiečiai sugebėjo padaryti didelių nuostolių Rusijos pajėgoms“, – sakė jis.
Susirūpinimas dėl Vakarų paramos Ukrainai ateities padidėjo, vienam Ukrainos generolui pripažinus, kad įnirtingos kovos pasiekė aklavietę.
Europos Sąjunga šiuo metu taip pat stengiasi susitarti dėl savo ilgalaikės paramos Ukrainai ginkluoti plano, bet jam priešinasi Vengrija.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad paramos Kyjivui būtinybė yra susijusi „ne su tuo, ar Ukraina dar gali padaryti kokią nors karinę pažangą, o su žmonių gelbėjimu“.
„Gera strategija“
Jos kolegė iš Prancūzijos Catherine Colonna teigė, kad Kyjivas patiria vienas didžiausių oro atakų nuo karo pradžios.
„Pabrėžiame savo paramą Ukrainai, kuri, be abejo, turi būti ilgalaikė“, – sakė ji.
Latvijos diplomatijos vadovas Krišjanis Karinis sakė, kad Ukrainai reikia daugiau „tolimojo nuotolio raketų, kad ji galėtų apsunkinti Rusijos logistinius pajėgumus“.
„Mūsų tiesioginis interesas yra toliau remti Ukrainą, kad Rusija nelaimėtų šio karo, kad Ukraina galėtų laimėti karą“, – sakė jis.
Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly atmetė prielaidas, kad Ukraina turėtų keisti savo strategiją, karui tęsiantis jau ilgiau kaip 21 mėnesį.
„Mes turime gerą strategiją ir Ukraina turi gerą strategiją, bet mums reikia ją įgyvendinti“, – sakė ji.
Trečiadienį prie susitikimo prisijungs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, o NATO narės turėtų susitarti dėl reformų plano, Ukrainai siekiant narystės Aljanse.
JAV vadovaujamas aljansas iki šiol atsisakė pateikti oficialų kvietimą, nors ir žadėjo, kad Kyjivas vieną dieną įsilies į jo gretas.
