„Tokio masto bylos Švedijos teisinėje sistemoje dar nėra buvę“, – naujienų agentūrai AFP sakė ieškinį pateikusios organizacijos „Aurora“ narė Ida Edling.
Ieškinys, simboliškai pateiktas Stokholmo apygardos teismui per penktadienį mieste vykusį protestą, anksčiau buvo pateiktas elektroniniu būdu kitam Stokholmo teismui, nurodė „Aurora“.
Dvejus metus rengtas ieškinys pateiktas, naujajai Švedijos dešiniųjų vyriausybei vis dažniau sulaukiant kritikos dėl neambicingų kovos su klimato kaita tikslų.
Devyniolikmetė studentė Moa Widmarks sakė, kad dalyvavo penktadienio demonstracijoje, nes „klimato krizė kelia nerimą ir gąsdina – artėjame katastrofos link“.
Tokia byla Švedijos teismuose iškelta pirmą kartą, bet šeši portugalų jaunuoliai patraukė Švediją ir dar 32 šalis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kaltindami jas nesugebėjimu tinkamai spręsti klimato krizės.
„Jei laimėsime, bus verdiktas ir jame bus nurodyta, kad Švedijos valstybė privalo prisidėti prie pasaulinių priemonių, kurių reikia, kad pasaulis pasiektų 1,5 laipsnio tikslą“, – sakė I. Edling.
Pastaraisiais metais vis daugiau organizacijų ir piliečių kreipiasi į teismus kritikuodami, jų teigimu, vyriausybių neveiklumą klimato srityje.
Vienos aplinkosaugos grupės iškeltoje svarbioje byloje 2019 metų gruodį Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas nurodė vyriausybei iki 2020 metų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 25 procentais.
Panašioje byloje Prancūzijoje daugiau nei du milijonai piliečių padavė Prancūzijos valstybę į teismą už tai, kad ši nesiima veiksmų prieš klimato kaitą.
Šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas nurodė, kad vidutinė temperatūra Švedijoje nuo XIX amžiaus pabaigos dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulyje pakilo beveik dviem Celsijaus laipsniais.
Dabar šalyje sniego danga išsilaiko dviem savaitėmis trumpiau, o kritulių kiekis yra padidėjęs.
