Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas nuolatos smerkia Šiaurės Korėjos balistinių raketų paleidimus kaip sunkų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimą.
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo taikyti Šiaurės Korėjai naujas sankcijas, kurios leis JAV nusitaikyti į verslus, individus ir finansines institucijas, kurios padeda Kim Jong Uno režimui. Griežtų, Jungtinių Tautų nurodytų sankcijų taikymo Pchenjanui ėmėsi net ir Kinijos centrinis bankas.
Kim Jong Uno raketų testai rodo aiškų siekį pademonstruoti pajėgumus prieš Jungtines Valstijas ir jos sąjungininkus. Tai primena veikimą pagal Irano pavyzdį – svarbiausia priartėti prie branduolinio ginklo sukūrimo ir tuomet pasaulis sutiks su tavimi ieškoti kompromiso.
Kita grėsmė
Vis tik raketų bandymai taip pat naudojami siekiant nukreipti dėmesį nuo dar didesnės problemos. Didžiausia rizika šiuo metu kyla iš Šiaurės Korėjos kibernetinio puolimo galimybių.
Šiaurės Korėja daug investuoja į kibernetinius pajėgumus tam, kad sutrikdytų priešų iš Vakarų veiklą. 2014 metais Vakarų žvalgyba kaltino Šiaurės Korėjos šnipinėjimo agentūrą „The Reconnaissance General Bureau“ kibernetiniu išpuoliu prieš „Sony“ kompaniją. Taip pat manoma, kad Kim Jong Uno valdoma šalis yra atsakinga už kibernetines atakas prieš Bangladešo centrinį banką ir pasaulį supurčiusį „WannaCry“ viruso siautėjimą šiais metais.
Pchenjano kibernetiniai agentai yra pajėgūs vykdyti nedaug kainuojančius, didelę žalą padarančius ir sunkiai suvaldomus išpuolius visame pasaulyje – tai leidžia ne tik sutrikdyti įmonių ar šalių kasdienes funkcijas, bet ir pasipelnyti. Ypatingai didelė grėsmė yra finansinėms institucijoms, kadangi Šiaurės Korėjai plėtojant branduolinę programą yra nuolat reikalingi nauji finansai.
Nepaisant to, jog Šiaurės Korėjoje daug žmonių neturi darbo ir gyvenimo sąlygos vis prastėja, šalis gausiai investuoja ir lavina santykinai labai daug asmenų, galinčių dirbti mokslo ir technologijų srityje bei tapti „kibernetiniais kariais“. Saugumo ekspertai ir iš Šiaurės Korėjos ištrūkę asmenys pasakoja, kad šalies kibernetinę armiją sudaro tūkstančiai žmonių.
Kadangi visi Šiaurės Korėjos piliečiai privalo tam tikrą laikotarpį tarnauti kariuomenėje, tie, kurie dirba kibernetiniais šnipais, gali būti pašaukti tarnauti bet kada, kai tik jų prireikia valdžiai. Taigi, šalis turi nuolat dirbti pasirengusią kibernetinę armiją.
Didėjant Vakarų spaudimui Kim Jong Uno režimui dėl branduolinės programos yra tikėtina, kad diktatorius ir toliau sieks kurti ir netgi tobulinti branduolinį ginklą. JAV turėtų pasiruošti planą, kaip reaguoti į tiesioginę, Šiaurės Korėjos koordinuojamą kibernetinę ataką.
Labai svarbu sukurti eskalacijos politiką, kuri aiškiai parodytų, jog kibernetinis išpuolis laikomas kariniu veiksmu. Kibernetiniai išpuoliai gali ne tik padaryti žalos bankams ar leisti pasisavinti asmeninius duomenis – jie gali nutraukti energijos ar vandens tiekimą, sutrikdyti lėktuvų dispečerių darbą … JAV tiesiog privalo gausiai investuoti į visus svarbius šalies objektus apimančią kibernetinio saugumo sistemą.
Erdvė konfliktui yra tiek kibernetinėje, tiek ir tradicinėje arenoje. Tuo metu, kol visi stebi Šiaurės Korėjos atliekamus branduolinius bandymus, svarbu nepaleisti iš akių ir įvykių kibernetinėje erdvėje.
