NATO yra išgryninusi ir toliau tobulina visą priemonių kompleksą. Karinės pratybos šalia Rusijos sienų – tik viena iš šios strategijos dalių, rašoma BBC.
Vos už 60 kilometrų nuo Kaliningrado srities yra prasidėjusios didelio masto tarptautinės NATO pratybos „Tobruq Legacy-19“. Devyniolikos šalių atstovai treniruosis užtikrindamos priešraketinę ir oro gynybą Lenkijos teritorijoje.
Be Lenkijos NATO tuo pat metu vykdo pratybas ir kitose Rytų Europos šalyse: Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Baltijos jūroje.
Nepaisant to, kad šios pratybos – jau seniai suplanuotos, jos vyksta aljanso strateginių pokyčių metu. Tokie pokyčiai fiksuojami pirmą sykį per pastaruosius dešimtmečius, pažymima BBC.
Priežastis – nauji iššūkiai ir branduolinė grėsmė iš Rusijos. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paaiškino, kad naujoji karinė koncepcija gali užtikrinti „visišką saugumą“ ir stabilumą.
Įvykiai Kryme, anot NATO atstovų, pademonstravo, kad Rusijai sulaikyti reikia ypatingų metodų. Tam aljanse yra sukurta strategija, kurią sudaro keturios esminės dalys.
1. Stiprinti spaudimą Maskvai. Sankcijos ir karinės bazės
Čia pirmiausiai kalbama apie politinį spaudimą – tai yra apie sankcijas. Europos Sąjungoje yra nuomonių skirtumų dėl jų tikslingumo ir efektyvumo, todėl NATO labai vertina tai, kad šalims pavyksta sutarti jas pratęsti.
Dar viena svarbi detalė – sąjungininkų gynybos stiprinimas. Pavyzdžiui, aljansas plečia savo nuolatinę bazę Rumunijoje, o Rumunijos mieste Otopene neseniai baigėsi NATO komunikacijos ir technologijų mokymai. Aljansas taip pat ir toliau teikia pagalbą Ukrainai ir Gruzijai. Visa tai turėtų sustiprinti psichologinį spaudimą Maskvai ir stiprinti NATO pozicijas Europoje.
„NATO nepradėjo jokio didelio masto militarizacijos proceso. Yra situacija, kuri susiklostė dėl Rusijos veiksmų. NATO užsiima kolektyvine gynyba ir daro lygiai tiek, kiek to iš aljanso reikalauja sąjungininkai“, – tvirtina NATO patarėjas Rusijos klausimais Robertas Pszczelis.
Tačiau tuo pat metu aljanso narės pažymi, kad nenorėtų izoliuoti Rusijos.
„Mes nesiveržiame į konfrontaciją, tačiau mes negalime ignoruoti tarptautinės teisės pažeidimų. Siekiant pagerinti mūsų santykius Maskva turėtų pradėti gerbti tarptautinę teisę. Rusija visai neseniai panaudojo jėgą prieš savo kaimynus Kerčės įlankoje, dalyvauja kibernetiniuose išpuoliuose ir kišasi į demokratinius procesus. Maža to, Rusija pažeidžia vieną iš svarbiausių sutarčių dėl ginklavimosi – INF sutartį“, – BBC pasakojo JAV Valstybės departamento atstovė Vanessa Ekker.
Briuselyje pažymima, kad keturi aljanso batalionai, kurie šiuo metu yra dislokuoti Rytų Europoje, ir pagal savo skaitlingumą, ir pagal ginkluotę niekaip negali lygintis su trimis divizijomis, kurias Maskva dislokavo Rusijos Vakarų ir Pietų apskrityse.
Birželio 12-ąją buvo paskelbta, kad D. Trumpas įsakė Lenkijoje dislokuoti papildomus 2 tūkst. karių, kurie bus perkelti iš Vokietijos.
2. Įsitvirtinimas Juodojoje jūroje. „Ji nepriklauso vienai valstybei“
Šios naujosios NATO strategijos dalies esmė – sustiprintas dalyvavimas Juodojoje jūroje. Kalbama apie patruliuojančius lėktuvus, fregatas, eskadrinius minininkus ir kitus kovinius laivus.
Dar prieš kelerius metus aljansas laikė Juodosios jūros regioną stabilia vieta. Tuomet prioritetine buvo laikyta situacija Baltijos jūroje. Tačiau pastarųjų metų įvykiai privertė NATO peržiūrėti prioritetus. Tokia santvarka, pripažino NATO atstovai, liks išsaugota dar mažiausiai kelerius metus.
„Atėjo ilgalaikis periodas, kurio metu Juodosios jūros regionas pasižymės nestabilumu, su labai stipriu Rusijos kariniu dalyvavimu, – tikina NATO generalinio sekretoriaus atstovas Jamesas Appathurai. – Mes turime ilgą pratybų, kurias NATO ir sąjungininkai vykdys Juodojoje jūroje, sąrašą. Aišku, tuo visų pirma sieksime įgyvendinti savo karinio pasirengimo tikslus, tačiau tai taip pat turės ir politinius motyvus – jėgos demonstravimą“.
Neseniai vykusios NATO pratybos Juodojoje jūroje – „Jūrų skydas“ – tai ne tik dalis pagalbos Ukrainai, tačiau ir galimybė pagerinti NATO informuotumą apie situaciją Juodojoje jūroje.
Rusija iškart į tai sureagavo. Visų pirma, Federacijos Taryba pareiškė, kad „Kerčės sąsiaurį kertantys Ukrainos laivai gali išprovokuoti karinį konfliktą su Rusija“. „Ukrainos bandymai veikti apeinant šias procedūras kartu kelia karinio konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos riziką, į kurią gali būti įtraukta ir NATO“, – cituojamas pareiškimo tekstas.
Tačiau vien žodžiais Rusija neapsiribojo. Juodosios jūros laivyno laivai tuo pat metu, kaip ir NATO pajėgos, pravedė pratybas Juodojoje jūroje, kariniai jūrų aviacijos sraigtasparniai buvo pakelti į orą kovinėje parengtyje, „treniruojantis atlikti pajėgų atitraukimo manevrą užpuolus tariamam priešui“.
Ukrainos žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis mano, kad vienas iš šalies karinio jūrų laivyno ir NATO pajėgų iššūkių Juodojoje jūroje – galima provokacija ar kažkoks incidentas mokymų metu, kuris gali privesti prie karinio konflikto: „Aišku, tai yra grėsmė Ukrainai“, – aiškina jis.
NATO atstovai išsako nerimą ir susierzinimą dėl to, kad Rusija savo pratybų metu „simuliuoja branduolinį smūgį į vieną iš aljanso valstybių“.
„Juodoji jūra nepriklauso kažkuriai vienai valstybei“, – pažymėjo R. Pszczelis, turėdamas omenyje Maskvos veiksmus. – Ir mes priminsime apie tai“.
3. Pagalbos teikimas sąjungininkams
Prioritetas – ir vėl Ukraina su Gruzija. Bendri mokymai Gruzijai – galimybė būti arčiau NATO, kur šalis jau seniai siekia patekti. Oficialūs Gruzijos atstovai ne sykį sakė, kad integracija yra šalies saugumo garantas.
Paskutinės bendros NATO ir Gruzijos pratybos vyko kovą. Šalies vadovybė tradiciškai pažymėjo, kad mokymai nėra „nukreipti prieš kokią nors trečiąją šalį“. Tačiau, Gruzijos Gynybos ministerijos teigimu, vienas iš šių pratybų tikslų – patikrinti galimybes reaguoti į grėsmę iš šalių, kurios nėra NATO narės.
Kalbant apie Ukrainą, tai čia kalbama tiek apie spec. tarnybų, tiek ir apie sustiprintą karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimą – šioje sferoje bus skiriamas ypatingas dėmesys dėl Krymo netekties, kur buvo dislokuota didžioji dalis Ukrainos karinio jūrų laivyno. Viso NATO plane yra surašyta 40 pagalbos Ukrainai punktų.
„NATO iš esmės taip ir veikia: mes neateiname su kažkokiais dirbtinai keliamais saugumo klausimais, iš serijos „būtų neblogai kažką ten pradėti daryti“. Bet koks pokalbis su NATO prasideda nuo visų grėsmių įvertinimo. Tai reiškia, kad visos šalys pateikia ir apsikeičia nuomonėmis, informacija ir pan. Yra konkretūs faktai: mes žinome, kad įvyko, pavyzdžiui, Ukrainos jūreivių užgrobimas. Arba mes galime stebėti, kaip Rusija iš esmės paverčia iš Krymo vieną didelę karinę bazę, – cituojamas NATO atstovas R. Pszczelis. – Mes analizuojame visus šiuos faktus ir veiksmus, ir galvojame, kaip į tai tinkamai atsakyti“.
4. Kova su kibernetinėmis grėsmėmis. Šešios minutės priimti sprendimą
Pavojus dėl kibernetinių yra prilyginamas fiziniam kariniam puolimui, manoma NATO. Vos vienas toks išpuolis gali ekonomikai suduoti milijardinių nuostolių, paralyžiuoti kritiškai svarbią infrastruktūrą ar sustabdyti didžiųjų bendrovių darbą.
„NATO neturi imuniteto (nuo išorės puolimo). Kiekvieną dieną mes registruojame įtartinus veiksmus, nukreiptus prieš kibernetines aljanso sistemas. Vystantis naujosioms technologijoms – dirbtiniam intelektui, mašinoms ir „deep fake“ (itin kokybiškos melagingos naujienos – red. past.) – kibernetinė grėsmė tampa dar labiau pavojinga“, – teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Aljanso narės susitarė, kad bet kokiam kibernetiniam išpuoliui gali būti taikomas 5-asis NATO straipsnis (puolimas vienos ar kelių aljanso narių bus vertinamas kaip NATO puolimas iš esmės, ir kiekviena iš šalių turi suteikti pagalbą).
Tokiu būdu kibernetinė erdvė tapo lygi grėsmei ant žemės, jūroje ir ore.
Kibernetinių grėsmių sekimu užsiima specialusis Kibernetinių operacijų centras, kuris visiškai pradės veikti tik 2023-iaisiais.
„Asmenys, vykdantys kibernetinius išpuolius, turi žinoti, kad bus atskleisti. Kaip tai buvo, kuomet Nyderlandų valdžia su britų ekspertų pagalba užkirto kelią Rusijai surengti išpuolį prieš Cheminio ginklo draudimo organizaciją Hagoje“, – pareiškė J. Stoltenbergas gegužę vykusioje konferencijoje apie NATO kibernetinį saugumą.
Rusija tuomet tikino, kad technologijos, kurias aptiko pas sulaikytus rusų šnipus, bus skirta „tikrinti ambasados informacines sistemas, jų kompiuterinio tinklo saugumą, dėl padažnėjusių bandymų įsilaužti į Rusijos valstybinių įstaigų tinklus“.
Didžioji Britanija, kartu su kitomis NATO šalimis, turi savo statistiką. Paskutiniame savo komentare šia tema užsienio reikalų ministras Jeremy Huntas tiesiogiai apkaltino Rusiją organizavus kibernetinius išpuolius.
„Mūsų duomenimis, Rusijos žvalgyba daugelyje šalių ieško pažeidžiamų svarbiausių valstybinių struktūrų vietų. Vykdydami šią globalią kampaniją jie taip pat siekia gauti prieigą prie centrinių valstybės valdymo tinklų. Per paskutinius 18 mėnesių NATO Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pristatė 16-ai mūsų NATO sąjungininkų valstybių – ir dar daugeliui šalių, neįeinančių į NATO sudėtį, – informaciją apie Rusijos kibernetinį aktyvumą jų teritorijose“, – pasakojo J. Huntas, pažymėjęs, kad NATO šalims būtina kartu atremti Rusijos kibernetinių išpuolių visame pasaulyje kampaniją.
Rusija jį apkaltino „vystant antirusišką retoriką, kuri neturi nieko bendro su teisybe“.
