Nors ši hipotezė anksčiau sukėlė nemažai ginčų, naujas tyrimas, atliktas Kanados Toronto universitete ir publikuotas žurnale „Neuron“, pagrindžia šį teiginį.
Atliko tyrimą
Mokslininkai atrado, kad užmaršumą galimai skatina naujų neuronų vystymasis hipokampe – smegenų dalyje, susijusioje su atmintimi. Tai nutinka, nes smegenys, atsikratydamos mažiau naudingų dalykų, atlaisvina vietą svarbesnei informacijai.
„Mes idealizuojame žmones, kuriems gerai sekasi viktorinose, tačiau atminties esmė nėra atsiminti, kas laimėjo Stenlio taurę 1972-aisiais. Atmintis yra skirta tam, kad žmogus priimtų tam tikroms aplinkybėms tinkamus sprendimus, ir kad ši funkcija veiktų tinkamai, dalį informacijos reikia pamiršti“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, Toronto universiteto profesorius Blake‘as Richardsas.
Apie tai buvo spekuliuojama ir anksčiau. Dar 2007 m. tyrėjai, funkcinio magnetinio rezonanso tyrimu, stebėjo 20-ies sveikų suaugusiųjų smegenis, jiems atliekant paprastą atminties testą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad žmonės geriau įsiminė prieštaringą, negu pasikartojančią ar lengvą informaciją.
Oregono universiteto mokslininkas Michaelis Andersonas tuomet portalui „New Scientist“ sakė: „Užmiršimas turi svarbią funkcinę paskirtį. Šie mokslininkai įrodė šio proceso neurobiologinį pagrindą.“
Užmiršti naudinga
Šiek tiek vėlesnis B. Richardso ir jo kolegos Paulo Franklando tyrimas nepateikė jokių eksperimentinių įrodymų, tačiau mokslininkų išvados yra paremtos anksčiau publikuotais darbais. Juose jie rado pakankamai argumentų, pagrindžiančių idėją, kad užmaršumas yra naudingas, rašo „iflscience.com“.
Užmaršumas turi keletą pranašumų. Visų pirma, smegenys nori atsikratyti nereikalingos informacijos, kaip seno slaptažodžio. Jeigu nuolat yra prisimenami seni, žmogui nebeaktualūs dalykai, yra sunkiau priimti tvirtus sprendimus.
Užmiršimas mums taip pat leidžia lengviau apibendrinti praeities išgyvenimus, pavyzdžiui, mes atsimename, kad lankėmės keliose parduotuvėse, užuot prisiminę kiekvieną mažą detalę iš atskirų apsilankymų.
Kaip rašo „Science Alert“, vienas pavyzdys, į kurį atkreipia dėmesį B. Richardsas ir P. Franklandas, yra eksperimentas, kurio metu pelės ieškojo išėjimo iš labirinto. Kai jis būdavo perkeliamas, pelės naująjį išėjimą surasdavo greičiau, jeigu būdavo apsvaiginamos narkotinėmis medžiagomis, kad pamirštų, kur buvo senasis.
Taigi kai kitą kartą jums sunkiai seksis protmūšyje, neišsigąskite. Jūsų smegenys tiesiog laukia daug naudingesnės informacijos.
