Krizinės derybos žlugo antrąją jų dieną, dar sustiprindamos nerimą, kad lėšų stinganti Graikijos vyriausybė neišvengiamai artėja prie finansinės bedugnės.
„Nors buvo pasiekta tam tikros pažangos, derybos nebuvo sėkmingos, nes tebėra didžiulė praraja tarp Graikijos valdžios planų ir bendrų (Europos) Komisijos, Europos centrinio banko ir TVF reikalavimų“, - sakė ES atstovas spaudai.
„Jie atėjo susikišę rankas į kišenes“, - naujienų agentūrai AFP sakė kitas su derybomis susijęs šaltinis, kuris neslėpė pykčio.
Visos šalys sutarė, kad šios derybos yra paskutinė proga Atėnams užsitikrinti gyvybiškai svarbią finansinę pagalbą mainais į pažadą įgyvendinti sunkias reformas, kurias ryšėti kaklaraištį vengiantis Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) vis dar atkakliai atmeta.
Graikų pareigūnai sakė, jog dėl to, kad susitarimas nebuvo pasiektas, kaltas TVF - griežčiausios pozicijos Atėnų atžvilgiu besilaikantis kreditorius.
„Skolintojų reikalavimai yra neracionalūs, diskusijos truko 45 minutes“, - sakė šaltinis Atėnų vyriausybėje.
TVF pozicija buvo „bekompromisė ir griežta“, nes jis reikalavo, kad būtų toliau karpomos pensijos ir didinamas pridėtinės vertės mokestis pirmojo būtinumo prekėms, pavyzdžiui, elektrai, pridūrė šaltinis.
Pasak ES šaltinio, suma, kurią pavyktų sutaupyti pagal Graikijos dabar pateiktą reformų planą, būtų 2 mlrd. eurų mažesnė negu reikalinga ir to nepakanka, kad šaliai būtų pervesta paskutinė 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal galiojančią tarptautinės finansinės pagalbos programą. Ši programa baigiasi birželio 30 dieną.
„Šiuo pagrindu tolesnės diskusijos vyks Eurogrupėje“, - sakė ES atstovas spaudai, turėdamas galvoje euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančios grupės susitikimą, kuris numatytas ketvirtadienį Liuksemburge.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „tebėra įsitikinęs, kad graikams pademonstravus didesnes reformų pastangas ir esant visų šalių politinei valiai, sprendinys dar gali būti rastas iki šio mėnesio pabaigos“, sakė ES atstovas spaudai.
Reikalai derybose pašlijo sekmadienį vakare, kai paskutinis pasitarimas buvo staiga nutrauktas, graikų pareigūnams pateikus savo nuviliantį pasiūlymą.
Po šešerių krizės metų Graikijos ekonomika yra atsidūrusi prie žlugimo slenksčio, nepaisant nuo 2010 metų šaliai skirtų dviejų gelbėjimo programų, kurių bendra vertė siekia 240 mlrd. eurų ir kurias sudaro daugiausia paskolos iš šalies europinių partnerių, vadovaujamų Vokietijos bei Prancūzijos.
Nedidelę Viduržemio jūros valstybę dabar slegia milžiniška skola, atitinkanti 180 proc. šalies BVP arba beveik dvigubai viršijanti šalies metinę ekonomikos produkciją.
Dabartinė pagalbos programa baigia galioti birželio 30 dieną, todėl reformų susitarimas turi būti suderintas iki ketvirtadienį numatyto 19-os euro zonos šalių finansų ministrų, galinčių atblokuoti lėšų skyrimą, susitikimo.
Bet kokiam susitarimui taip pat turės pritarti daugelio euro zonos šalių nacionaliniai parlamentai, įskaitant pagrindinės skolintojos Vokietijos, kur dėl to gali kilti kliūčių.
Graikija šio mėnesio pabaigoje turi grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų, o liepą ir rugpjūtį - pervesti dar 6,7 mlrd. eurų Europos centriniam bankui. Atėnų pareigūnai sako, kad šalies vyriausybė negali pervesti tokių lėšų.
Prieš žlungant deryboms atrodė, kad spaudimas davė rezultatų ir Atėnai švelnina savo poziciją, bent jau diskusijų toną, dėl kairiųjų partijos „Syriza“ vyriausybės prieš taupymą nukreiptos darbotvarkės.
„Rinkimų kampanijos metu žadėjome kietai derėtis su savo partneriais, tai ir darėme“, - sakė ekonomikos ministras Giorgas Statakis (Giorgos Stathakis) laikraščiui „Avghi“.
Tačiau „idėjos dėl santykių (su Europa) nutraukimo mūsų mandate nėra“, pridūrė jis.
Kiek anksčiau premjeras A.Cipras aukštiems savo partijos „Syriza“ pareigūnams pareiškė, kad šalis „turi priimti sunkaus kompromiso iššūkį“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
