Rusijos sostinės teismas už pakartotinį pažeidimą nepašalinus draudžiamo turinio skyrė „Google“ baudą, siekiančią 7,2 mlrd. rublių (86 mln. eurų), skelbia oficialus Maskvos teismų „Telegram“ kanalas.
Koks tai turinys, neskelbiama, tačiau pastaraisiais mėnesiais Rusija ėmėsi teisinių veiksmų prieš užsienio technologijų įmones, kaltindama jas nenoru pašalinti draudžiamo turinio, įskaitant pornografinę medžiagą ar įrašus, laikomus ekstremistiniais ar skatinančiais narkotikų vartojimą ar savižudybes.
„Išnagrinėsime teismo dokumentus ir tada nuspręsime dėl tolesnių žingsnių“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Google“ spaudos tarnyba.
Per vėliau penktadienį vykusį posėdį Rusijos sostinės teismas nusprendė skirti baudą ir socialinį tinklą „Facebook“ valdančiai bendrovei „Meta“.
Kompanijai, anot teismo, pakartotinai neįvykdžiusiai reikalavimų pašalinti draudžiamą turinį, skirta beveik 2 mlrd. rublių (beveik 24 mln. eurų) bauda, skelbia Maskvos teismų „Telegram“ kanalas.
Šie teismo sprendimai kol kas neįsiteisėję, „Google“ ir „Meta“ turi 10 dienų jiems apskųsti.
Rusų valstybinė žiniasklaidos reguliavimo institucija „Roskomnadzor“ nurodė, kad baudų dydis už pakartotinį Rusijoje draudžiamo turinio nepašalinimą buvo skaičiuojamas nuo bendrovių metinių pajamų Rusijoje.
„Pirmą kartą Rusijos teismas skyrė baudas, kurios sudaro dalį šių įmonių pajamų Rusijoje per metus, o konkrečiai: 7,2 mlrd. rublių „Google LLC“ ir 1,99 mlrd. rublių „Facebook Inc“ (dabar – „Meta Platforms“)“, – rašoma pranešime.
Kokiais duomenimis teismas rėmėsi nustatydamas kiekvienai iš įmonių skirtos baudos dydį, nenurodoma.
„Roskomnadzor“ nuo metų pradžios yra surašiusi protokolų dėl administracinių pažeidimų tokioms technologijų įmonėms kaip „Telegram“, „Twitter“, „Meta“, „Google“, „TikTok“ ir „WhatsApp“ už tai, kad jos nepašalino arba per vėlai pašalino draudžiamą turinį.
Tačiau baudos, kurias anksčiau gavo „Meta“, „Twitter“, „Google“ ir kitos užsienio technologijų milžinės, siekė dešimtis milijonų rublių, o ne milijardus.
Pastaraisiais metais Rusijos vyriausybė taip pat sugriežtino interneto kontrolę, aiškindama tai kova su ekstremizmu ir nepilnamečių apsauga.
Tuo metu vyriausybės kritikai smerkia tokius veiksmus, vadindami juos priemone slopinti diskusijas ir nutildyti nepritariančius oficialiam režimui.
Baudos ir grasinimai
Prieš rugsėjį vykusius parlamento rinkimus Rusijos žiniasklaidos prievaizdas užblokavo daugybę svetainių, susijusių su kalinamu Kremliaus kritiku Aleksejumi Navalnu, kurio organizacijos Rusijoje buvo uždraustos kaip ekstremistinės.
Reguliuotojas taip pat nurodė „Google“ ir „Apple“ pašalinti programėlę, skirtą Navalno „Išmaniojo balsavimo“ kampanijai, kuri patarė šalininkams, už ką balsuoti, kad susilpnėtų Rusijos valdančiosios partijos pozicijos.
AFP žiniomis, Silicio slėnio milžinės sutiko tą padaryti, nes valdžios institucijos pagrasino suimti Rusijoje dirbantį personalą.
Per sausį vykusius protestus, palaikančius A. Navalną, valdžios institucijos apkaltino „Google“ „YouTube“ ir „Twitter“ platformas kišimusi į Rusijos vidaus reikalus, nes šios neištrynė įrašų, raginančių žmones prisijungti prie mitingų.
Prezidentas Vladimiras Putinas tą patį mėnesį skundėsi, kad didelės technologijų įmonės konkuruoja su valstybėmis.
Ketvirtadienį „Twitter“ buvo skirta naujausia 3 mln. rublių (36 tūkst. eurų) bauda, valdžiai pavasarį ėmus lėtinti šios platformos darbą.
Rusija jau užblokavo daugybę svetainių, kurios atsisakė bendradarbiauti su valdžios institucijomis, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformą „Dailymotion“ ir „LinkedIn“.
Siekdama palenkti užsienio kompanijas, Rusija rugsėjį uždraudė šešis pagrindinius VPN tiekėjus, įskaitant „Nord VPN“ ir „Express VPN“.
Rusija taip pat priėmė naują įstatymą, reikalaujantį, kad šalyje parduodami išmanieji telefonai, kompiuteriai ir kiti įrenginiai būtų su iš anksto įdiegta vietine programine įranga ir programėlėmis.
