„Europoje prasidėjo persiginklavimo era, kuri daug pareikalaus iš mūsų visų“, – grupės metinius rezultatus apžvelgiančiame pranešime sakė „Rheinmetall“ generalinis direktorius Arminas Pappergeris.
Jis teigė, kad tai atveria „tokias augimo perspektyvas ateinantiems metams, kokių dar niekada nebuvome patyrę“.
Prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus pakirto pasitikėjimą ilgalaikiu Vašingtono įsipareigojimu Europos saugumui ir paskatino žemyno vyriausybes žadėti didesnes išlaidas gynybai.
2022-aisiais Rusijos įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą jau buvo suteikusi naują impulsą Europos gynybos sektoriui ir „Rheinmetall“ – didžiausia Vokietijos gynybos sektoriaus bendrovė – buvo viena iš naudos gavėjų.
Trečiadienį grupė pranešė, kad 2024-aisiais jos bendri pardavimai padidėjo 36 proc. – nuo 7,2 mlrd. eurų metais anksčiau iki 9,8 mlrd. eurų.
Vien gynybos versle augimas buvo spartesnis – pajamos per metus padidėjo 50 procentų.
Anot A. Pappergerio, „Rheinmetall“ iš Europos sistemų tiekėjo tampa pasauliniu čempionu“.
Grupės veiklos pelnas 2024-aisiais pasiekė rekordinę 1,5 mlrd. eurų sumą ir buvo 61 proc. didesnis negu metais anksčiau.
Nors Europos įmonės, tokios kaip „Rheinmetall“, savo dydžiu vis dar gerokai atsilieka nuo JAV konkurentų, didėjančios išlaidos gynybai Europoje gali padėti šiam sektoriui pasiekti naujas aukštumas.
Naujoji Vašingtono diplomatinė linija yra „paradigmos pokytis“, kuris „privers Europą daugiau investuoti į gynybą“, žurnalistams per konferencinį pokalbį sakė A. Pappergeris.
„Darbo vietų kūrimo variklis“
Tarp Europos šalių, siekiančių didinti savo gynybos pajėgumus, pirmauja Vokietija, kuri daug metų nepakankamai investavo šioje srityje.
Tikėtinas būsimasis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas yra pasiūlęs planą, pagal kurį gynybai ir infrastruktūrai per ateinančius kelerius metus būtų skirti šimtai milijardų eurų.
Pasak A. Pappergerio, šios papildomos išlaidos yra „didelės“ ir gali paversti gynybos pramonę didžiausios Europos ekonomikos „darbo vietų kūrimo varikliu“.
Gynybos įmonės savo veiklą Vokietijoje plečia dešimtmečius neregėtu mastu.
Prancūzijos ir Vokietijos tankų gamintoja KNDS neseniai perėmė buvusios traukinių vagonų gamyklos rytiniame Gerlico mieste kontrolę, o Vokietijos gynybos sektoriaus įmonė „Hensoldt“ ketina įdarbinti automobilių dalių tiekėjų „Continental“ ir „Bosch“ darbuotojus.
Tradiciniai Vokietijos pramonės sunkiasvoriai dėl padidėjusių energijos sąnaudų ir didėjančios užsienio konkurencijos pastaraisiais metais patyrė sunkumų.
Tokia tendencija pastebima ir pačioje „Rheinmetall“, kurios civilinė veikla nebuvo tokia dinamiška kaip gynybos verslas. Šiuo metu grupė svarsto galimybę dvi Vokietijos gamyklas iš automobilių dalių gamybos perorientuoti į šaudmenų gamybą, nes pastarųjų paklausa labai padidėjo.
„Rheinmetall“ prognozuoja, kad 2025-aisiais bendras pajamų, apimančių civilinę veiklą, augimas paspartės iki 25–30 procentų.
Ji taip pat apskaičiavo, kad gynybos pardavimai šiais metais išaugs 35–40 procentų.
„Geopolitiniai pokyčiai“
Tačiau šiose prognozėse „neatsižvelgta į rinkos potencialo pagerėjimą (...) dėl geopolitinių pokyčių“, pažymėjo „Rheinmetall“.
A. Pappergeris sakė, kad didesni įsipareigojimai dėl išlaidų gynybai „Rheinmetall“ ir kitoms įmonėms suteiktų daugiau tikrumo planuojant ir atvertų kelią, jo žodžiais tariant, reikšmingoms investicijoms.
Tačiau poveikis šių metų rezultatams „nebus didelis, nes pirmiausia turime gauti sutartis“.
Žvelgiant į ateitį, „Rheinmetall“ skaičiuoja, kad kariniai pardavimai Europoje iki 2030 metų galėtų padidėti iki 100 mlrd. eurų, jei visos vyriausybės padidintų savo gynybos biudžetus bent iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Rusija dabar nelėtins tempo ir nepasirašys nusiginklavimo sutarties“, – sakė A. Pappergeris.
D. Trumpo grasinimai yra „ženklas Europos pramonei būti labiau nepriklausomai“, tačiau nebendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, A. Pappergerio teigimu, kelia tam tikrą riziką.
„Yra nemažai dalykų, kur turime tapti nepriklausomi“, – sakė jis, bet kartu pabrėžė, kad JAV rinka tebėra stabilus „Rheinmetall“ veiklos ramstis.
Europai ir Amerikai tolstant vienai nuo kitos gynybos srityje, „Rheinmetall“ svarbu turėti savo „ekosistemą“ Jungtinėse Valstijose, kur ji jau turi aštuonias gamyklas.
„Galima sakyti, kad esame beveik Amerikos bendrovė. Tiesiog turime vokiškas šaknis“, – pažymėjo A. Pappergeris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
