Emigrantų iš Jugoslavijos šeimoje su trylika brolių ir seserų užaugęs Ivanas Milatas visame pasaulyje išgarsėjo kaip žiauriausias Australijos serijinis žudikas. Jo aukomis tapo septyni jauni turistai.
Kūnai miške
Kai I. Milatas išgirdo apie savo brolio anūko Metju Milato įvykdytą nužudymą, jo veidą nutvieskė plati šypsena. Jis paprašė kalėjimo prižiūrėtojų daugiau papasakoti apie tai. Paties I. Milato įvykdytų nusikaltimų detalės iki šiol šiurpina ne tik australus, bet ir visą pasaulį.
1992 metų rugsėjo viduryje orientacininkas Kenas Seilis Belangalo girios tankmėje rado jaunos turistės iš Anglijos Džoanos Volters kūną. Į šiurpaus radinio vietą atvykę policininkai už keleto metrų aptiko dar vieną lavoną – Dž. Volters tautietės ir bendrakeleivės Karolinos Klark.
Abi merginos buvo nužudytos itin žiauriai – ekspertai kiekvienos kūne aptiko keliolika durtinių žaizdų, K. Klark kaukolė buvo peršauta net 10 kartų, aiškiai matėsi ir smaugimo žymės. Abiejų aukų burnose buvo įspraustos storos virvės, o nugarose, stuburų apačioje, buvo aptikti itin gilūs peilio dūriai – nuo to jos visiškai nebegalėjo net pajudėti, tad maniakas galėjo daryti ką nori. Netoli abiejų lavonų buvo rasta iš plytų sukrauta laužavietė. Netrukus dar keletas tokių laužaviečių buvo rasta ir prie kitų maniako aukų.
Po pirmųjų dviejų kūnų suradimo kriminalistai dar neįtarė, jog pradėjo tirti šiurpiausio Australijos serijinio žudiko nusikaltimus.
Sugebėjo pasprukti
Kai prie Belangalo girios gyvenantis Briusas Prioras, susiruošęs rinkti malkų, surado žmogaus kaukolę, kriminalistai nusprendė, kad girioje gali būti ir daugiau aukų. Ir jie neklydo – dešimtys pareigūnų „šukuodami“ mišką per keletą parų surado dar 5 lavonus. Prie visų jų buvo aptiktos ir jau pažįstamos iš plytų sukrautos laužavietės...
Tada jau tapo aišku, jog visi 7 jauni turistai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Australijos tapo serijinio žudiko aukomis. Pasisiūlęs pavėžėti, sadistas atsiveždavo turistus į Belangalo girią, peilio dūriu į nugaros apačią atimdavo galimybę priešintis, o tada kankindavo, seksualiai prievartavo ir galiausiai pribaigdavo. Visus 7 nužudė skirtingu būdu – vieną nušovė, kitus – pasmaugė, nudūrė, nukirto galvą ar užtalžė negyvai.
Kriminalistams ilgai nesisekė užčiuopti siūlo galo. Tik kai į jų rankas pagaliau pakliuvo jauno anglo Polo Onionso liudijimas, kurį jis buvo davęs dar 1990 metais ir pakartojęs jau tada, kai maniakas buvo ieškomas, šiurpi tiesa apie I. Milatą ėmė kilti į dienos šviesą.
P. Onionsas į Australijos policiją pirmą kartą kreipėsi po to, kai buvo užpultas jį pavėžėti sustojusio aukšto prakaulaus vyriškio. Iš pradžių malonus australas, prisistatęs Bilio vardu, klausinėjo, kur Polas keliaujantis, iš kur atvykęs, kas žinąs apie jo kelionę ir buvimo vietą. Staiga vairuotojas ėmė darytis agresyvus. Pasakęs, kad iš automobilio bagažinės ketinąs pasiimti keletą magnetofono kasečių, jis sustojo šalikelėje ir išlipo. Kai ant užpakalinės sėdynės P. Onionsas pastebėjo dėklą su kasetėmis, suprato atsidūręs pavojuje... Atplėšęs mašinos dureles ir išpuolęs į kelią, jis ėmė skuosti kiek įkabindamas. Iki artimiausio policijos skyriaus persigandusį britą nuvežė moteris, kuri sustojo padėti, pamačiusi, kaip jis iššoko iš automobilio, o jo vairuotojas iš bagažinės išsitraukė ne kasetes, o medžioklinį šautuvą...
P. Onionsas vienintelis iš keliautojų liko gyvas po susitikimo su I. Milatu. Tąkart iki posūkio į Belangalo girią buvo likę vos keletas kilometrų...
Kaltės nepripažino
Per televiziją išvydęs pranešimą apie Australijoje ieškomą serijinį maniaką, nužudžiusį 7 turistus, P. Onionsas prisiminė jį užpuolusį vyrą ir nutarė dar kartą paskambinti policijai. Jį išklausęs budėtojas nebuvo pernelyg nuovokus ir nepasivargino sujungti su tyrimui vadovaujančiu pareigūnu. Todėl pastarojo rankose to pokalbio ataskaita atsitiktinai atsidūrė tik po keleto savaičių. Tada kriminalistai jau patys susisiekė su P. Onionsu ir paprašė jo skubiai atvykti į Australiją.
Vaikinas smulkiai nupasakojo prieš keletą metų įvykusį užpuolimą, apibūdino nusikaltėlio išvaizdą, automobilį ir kitas detales. Šį liudijimą policijos tyrėjai sugretino su aplink Belangalo girią gyvenančių vyrų sąrašu, kurį jau buvo sudarę ir kruopščiai ištyrinėję, kai bandė atsekti, kas pastaraisiais metais aplinkinėse parduotuvėse buvo įsigijęs 22-ojo kalibro medžioklinį šautuvą.
Paaiškėjo, kad du asmenys atitinka visus požymius. Broliai Ivanas ir Ričardas Milatai mėgo medžioti, vairavo P. Onionso nurodytą automobilį, puikiai pažinojo Belangalo girią ir garsėjo neprognozuojamu elgesiu. O dar vienas jų brolis, Aleksas, buvo davęs parodymus policijai, kad vieną vakarą jis pastebėjęs du įtartinus automobilius, o šiais du vyrai vežęsi dvi moteris, kurių galvos buvo uždengtos maišais. Girdi, automobiliai važiavę į Belangalo miško tankmę. Tokiu liudijimu A. Milatas greičiausiai stengėsi nukreipti dėmesį nuo savo brolių, tiksliau – nuo I. Milato, apie kurio nusikaltimus galėjo žinoti. Už melagingus parodymus A. Milatas niekada nebuvo nubaustas.
Nuvykę į abiejų brolių darbovietę, policininkai išsiaiškino, jog visų nužudymu metu Ričardas dirbo, o štai Ivanas turėjo laisvadienius. Gavę leidimą atlikti kratą I. Milato namuose, pareigūnai rado ne tik sveikinimo atviruką, kuriame į I. Milatą buvo kreipiamasi Bilio vardu (juk taip jis buvo prisistatęs P. Onionsui), bet ir paslėptą šautuvą, kuriuo buvo nužudyti kai kurie keliautojai...
Negana to, I. Milato namuose rasta keliautojų daiktų – kuprinės, miegmaišiai, indai. O prie I. Milato lovos stovėjo įrėminta nuotrauka, kurioje jo draugė stovėjo apsivilkusi žaliai dryžuotą žiauriai nužudytos K. Klark palaidinę.
Paaiškėjo, kad P. Onionso nurodytą automobilį I. Milatas jau pardavęs. Surastas jo pirkėjas atskleidė, jog po keleivio sėdyne rado 22-ojo kalibro medžioklinio šautuvo šovinį.
Nuo pat pirmų akimirkų savo kaltę I. Milatas neigė – tikino buvęs „pakištas“. Penkis brolius turinčio I. Milato advokatas prisiekusiesiems bandė įpiršti mintį, jog nusikaltimą galėjęs padaryti kažkuris kitas Milatas, o Ivanas tik tapęs atpirkimo ožiu. Ši versija buvo sutriuškinta – prisiekusieji vienbalsiai nutarė, jog I. Milatas kaltas ir dėl P. Onionso užpuolimo, ir dėl visų 7 nužudymų. Teismas jam skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
Sustiprinto saugumo Goulburno kalėjime (beje, esančiame visai netoli Belangalo girios) kalinamas I. Milatas iki šiol tvirtina esąs nekaltas. Jam netgi pavyko suburti grupelę jį palaikančių ir jo nekaltumu įtikėjusių australų. Tie rašinėja laiškus teisėtvarkos pareigūnams, reikalaudami paleisti I. Milatą į laisvę. Kai pasiilgsta dėmesio ar užsimano vis naujų privilegijų, I. Milatas surengia bado streiką ar... nusipjauna pirštą... Taip jis padarė prieš porą metų reikalaudamas grąžinti atimtą duonos skrudintuvą.
Prieš metus I. Milatas buvo apklaustas dėl dar 6 jaunų moterų nužudymo. Visos jos dingo 1978–1980 metais, o jų dingimo metu I. Milatas darbo reikalais buvo visai netoliese. Tačiau jis ir toliau teigia, kad išvis niekada nieko nežudęs.
Taip pat skaitykite:
