Garsiausio Australijos serijinio žudiko giminaitis prieš keletą mėnesių buvo nuteistas griežčiausia tos šalies istorijoje bausme, skirta paaugliui.
Metju Miulemanas buvo niekuo iš bendraamžių būrio nesiskiriantis paauglys – turėjo draugų, mėgo dalyvauti vakarėliuose, garsiai klausytis muzikos ir parūkyti marihuanos. „Jis buvo vienas iš tų, kurie paprastai sėdi klasės gale, nelabai klausosi mokytojų ir tyliai užsiima savo reikalais. Jis niekada niekam nekrito į akis ir neužkliuvo“, – sakė jo klasės draugas Semas Makmahonas.
Tačiau vienu metu Metju pradėjo keistis – ėmė šalintis bendramokslių ir susidomėjo savo šeimos narių praeitimi. O ypač vieno iš tėvų dėde Ivanu Milatu – garsiausiu visų laikų Australijos serijiniu žudiku...
„Staiga jis labai pasikeitė – nustojo šnekėtis su bendraklasiais. Jeigu keletas vaikinų po pamokų patraukdavo kur nors pasėdėti ir paplepėti, jis tiesiog stovėdavo atokiau ir dažniausiai žaisdavo atlenkiamu peiliuku, kurį visur nešiodavosi“, – prisiminė Metju bendraamžis Lukas Okersas.
Nuo tada Metju nuolat girdavosi savo senelio brolio I. Milato, prieš 20 metų nužudžiusio 7 jaunus turistus ir kalinčio iki gyvos galvos, „žygiais“. Taigi jo ėmė vengti ne tik bendraklasiai, bet ir artimiausi draugai. Beje, paties žudiko Metju beveik neprisiminė – 1994 metais, kai I. Milatas buvo suimtas, Metju buvo vos dvejų metų.
Kai galop Metju nusprendė pasikeisti Miulemano pavardę ir tapo Metju Milatu, niekas neabejojo, kad jam kažkas negerai galvoje.
„Jis nuolat girdavosi, kad jo dėdė – garsusis serijinis žudikas, vis pasakodavo, kaip tas žudė žmones, ir kviesdavo parūkyti „žolės“ į Belangalo girią, kurioje buvo išmėsinėti visi tie turistai. Jis tiesiog jautėsi „kietas“, – pasakojo S. Makmahonas.
Vis dėlto vaikystės draugas Deividas Okterlonis, kuris su M. Milatu artimai draugavo ir mažiausiai 4 metus susitikdavo kone kasdien, nuo pasikeitusio Metju nenusisuko – toliau su juo draugavo, nė neįtardamas, jog ši „draugystė su šėtonu“ kainuos jam gyvybę.
Galvą suskaldė kirviu
Savo 17-ojo gimtadienio dieną D. Okterlonis papietavo su namiškiais ir ketino vakarą praleisti savo kambaryje prie kompiuterio. Taigi jis nudžiugo sulaukęs M. Milato kvietimo gimtadienio proga parūkyti „žolės“. M. Milatas draugą pakvietė atvykti į Belangalo girią – tą pačią, kurioje prieš porą dešimtmečių jo dėdė žiauriai nukankino 7 jaunus keliautojus. Vis dėlto D. Okterlonis nieko blogo neįtarė – juk kviečia vaikystės draugas, kurį jis puikiai pažįstantis. Į mišką su D. Okterloniu ir M. Milatu, kuriam tada iki 18 metų trūko 3 mėnesių, atvažiavo ir aštuoniolikmečiai Kohenas Kleinas bei Čeisas Dėjus.
Atokioje Belangalo girios aikštelėje D. Okterlonio nelaukė nei sveikinimai, nei dovanos... Vietoj to prasidėjo iš anksto M. Milato suplanuota draugo žmogžudystė, o ją savo mobiliuoju telefonu nufilmavo K. Kleinas.
Kadangi nužudymas savo žiaurumu sukrėtė net visko mačiusius teisėsaugininkus, jo detalės taip ir nebuvo paviešintos. Filmuotą medžiagą peržiūrėjęs teisėjas pabrėžė, jog vaizdai yra „daugiau negu sukrečiantys“, o paskutines 10 savo gyvenimo minučių D. Okterlonis jautė „nežmoniškas kančias ir neįsivaizduojamą siaubą“. Vaikystės draugą M. Milatas pribaigė dviem kirvio kirčiais į galvą.
Vaizdo įraše nufilmuota, kaip M. Milatas su kirviu rankose aplink automobilį vaikosi D. Okterlonį, kaip šis maldauja pasigailėti, o po kurio laiko pasigirsta į kaukolę smingančių kirvio ašmenų garsas... Nužudytą draugą M. Milatas užkasė po lapais ir apdėjo šakomis. „Sakiau, kad eisi savo dėdės pėdomis“, – kai M. Milatas paslėpė aukos kūną, „pagyrė“ jį K. Kleinas.
Grįžęs iš girios, M. Milatas nieko nelaukdamas savo merginai pasigyrė: „Žinai, kuo garsi Milatų giminė? Žinai, ką mes darome geriausiai?.. Kaip tik tai aš ką tik padariau...“
Visai gali būti, kad apie kraupią žmogžudystę niekas nebūtų sužinojęs, jeigu ne Č. Dėjus. Sukrėstas to, ką matė miške, kitą dieną jis nuėjo tiesiai į policiją.
Žudiko eilėraščiai
Sulaikytas M. Milatas per daug nesijaudino, dar lyg ir bandė vaizduoti atgailaujantį – nužudyto draugo tėvams parašė atsiprašymo laišką. Bet paslapčia kameroje jis kūrė eiles, kuriomis šlovino savo nusikaltimą. „Girdi čežančius lapus ir žingsnius, tavo širdis staiga apmiršta. Mąstai, ar pavyks pasprukti, bet ne, vaikeli – nieko nebus, šiandien tavo paskutinė diena. Diena, kai tavęs niekas neras, nes būsi šešios pėdos po žeme“, – tokias eiles iš eilėraščio „Paskutinė tavo diena“ prokuroras citavo M. Milato teisme. Dar viename savo eilėraštyje „Šaltas gyvenimas“ M. Milatas save pavadina negailestingu žudiku: „Manęs nejaudina nei kraujas, nei klyksmai. Niekas, ką aš darau, nepersekios manęs sapnuose. Greičiausiai jie manęs bijos. Šaltakraujis žudikas – tai mano vardas“.
Teisme M. Milatas aiškino, kad jo pyktį sukėlęs pats D. Okterlonis – šis atseit paskleidęs gandą, jog M. Milatas vagia iš savo motinos pinigus. Kadangi tokios kalbos, anot žudiko, buvusios melagingos, M. Milatas nusprendęs nubausti draugą už šmeižtą, kurio nenusipelnęs.
Griežčiausia bausmė
Teismo psichologai, davę parodymus teisme, tikino bandę išsiaiškinti, kodėl M. Milatas įvykdė tokį žiaurų nusikaltimą. Specialistai apklausė jo artimuosius, draugus, mokytojus ir kaimynus. Daugelis jų tikino, kad M. Milatas augęs normalioje šeimoje, motina jį mylėjusi, juo rūpinusis. Metju tėvai išsiskyrė jam dar negimus, bet berniukui nieko netrūko.
Tiesa, kai kurie tvirtino, jog M. Milatas nesutaręs su savo patėviu Skotu Miulemanu, ne vienas girdėjęs juos besiginčijančius. Kai kurie M. Milato artimieji tikino, kad pavardę jis pasikeitęs kaip tik dėl to, jog nenorėjęs, kad jį kas nors sietų su patėviu.
Beje, būdamas 16 metų M. Milatas su panašaus amžiaus mergina susilaukė vaiko, tačiau greitai su ja santykius nutraukė ir sūnaus neaugino. Likus mėnesiui iki nusikaltimo, M. Milatas buvo atleistas iš darbo vienoje krovinių gabenimo kompanijoje Niukastle.
„Jokios aplinkybės negali pateisinti tokio žiaurumo. Šis nusikaltimas buvo įvykdytas norint patirti paties žudymo jaudulį, be jokios konkrečios priežasties ar motyvo“, – sakė teisėja Džeinė Matjus.
Teismas M. Milatą nuteisė 43 metams laisvės atėmimo – Australijos teisėsaugos istorijoje tai griežčiausia bausmė, skirta paaugliui. Nužudymą filmavęs K. Kleinas įkalintas 32 metams.
„Šitie padarai nenusipelno jokio pasigailėjimo. Tai, kaip jie pasielgė su savo draugu, sunku net protu suvokti. Kai pamačiau Deivido kūną, jo akys buvo plačiai atmerkos, o jose atsispindėjo išgyventas siaubas. Bausmė, kurios sulaukė šie monstrai, tikrai yra gana griežta, bet tokie padarai kaip M. Milatas turėtų išvis niekada nepasirodyti tarp žmonių. Manau, kad reikėtų jį izoliuoti visam gyvenimui“, – po teismo sakė nužudyto D. Okterlonio senelis Deividas Okterlonis.
Išklausyti nuosprendžio ir palaikyti M. Milato į teismą buvo atvykę tik du jo giminaičiai, žudiko maniako Ivano Milato broliai Bilas bei Krisas.
Savo žiaurumu nė kiek nenusileidęs I. Milatui, kadaise nužudžiusiam 7 žmones, M. Milatas su kaupu pateisino žodžius, kuriuos yra pasakęs Ivano brolio Borisas Milatas: „Visi Milatų šeimos vyrai turi nesuvokiamo žiaurumo, kuris tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku gali išlįsti į paviršių. Nenustebčiau, jeigu šitas šėtono genas persiduotų ir ateinančioms Milatų kartoms...“
Kitą sekmadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite: I. Milato nusikaltimai pašiurpino visą pasaulį
