67 metų R. Karadžičius, kuris tribunole ginasi pats, nori įrodyti, kad yra nekaltas dėl genocido Srebrenicoje 1995 metais. Tada serbų daliniams užėmus JT saugomą zoną buvo nužudyta iki 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų. Tai buvo didžiausios žudynės Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
„Aš nurodžiau saugoti šiuos piliečius“, – teisme kalbėjo R. Karadžičius. Jis tikino davęs įsakymą imtis karinių veiksmų tik prieš musulmonų kovotojus.
Maždaug pusantros valandos trukusioje kalboje R. Karadžičius vaizdavo save kaip taikdarį 1992-1995 metų kare. Skirtingais duomenimis, per jį žuvo nuo 100 000 iki 250 000 žmonių.
„Aš dariau viską, kad užkirsčiau kelią karui, – sakė R. Karadžičius. – Vietoj to, kad esu kaltinamas, aš turėčiau būti apdovanotas“. Jis kelis kartus pabrėžė, kad yra psichiatras ir poetas. „Aš esu švelnus žmogus, tolerantiškas žmogus“, – pridūrė teisiamasis.
R. Karadžičius po ilgo slapstymosi buvo suimtas Belgrade 2008 metų liepą. Jo procesas prasidėjo 2009-aisiais.
Antradienį prasidėjo ir paskutinysis JT tribunolo procesas. Jame kaltinamasis yra Goranas Hadžičius, buvęs Serbų Krajinos Respublikos Kroatijoje prezidentas. Jam teks atsakyti už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui 1991-1993 metais. G. Hadžičius neigia savo kaltę.
G. Hadžičius 2011-aisiais buvo suimtas Serbijoje. Jis buvo paskutinis tribunolo ieškomas įtariamasis.
