Padidinus kainas, beveik kiekviename mieste atsirado drąsuolių, kviečiančių streikuoti. KGB informavo Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komitetą, kad didžiojoje socializmo šalyje bręsta neramumai.
Supykdė direktorius
Rostovo srities mieste Novočerkaske, elektrovežių gamykloje, kai po kainų padidinimo dar buvo padidintos ir išdirbio normos, 1962 metų birželio 1 dieną apie 200 liejimo cecho darbininkų nutraukė darbą ir pareikalavo, kad sprendimas būtų peržiūrėtas. Apie vienuoliktą valandą ryto minia cecho darbininkų patraukė administracijos pastato link. Pakeliui prisidėjo kitų cechų darbuotojai, tad susitikti su direkcija atėjo jau apie 1000 darbuotojų.
Žmonės piktinosi: „Kaip ir iš ko mums toliau gyventi?!“ Pasirodęs gamyklos direktorius B. Kuročkinas šiurkščiai nutraukė vieną kalbėtoją ir tėškė: „Neužtenka pinigų mėsai – valgykite pyragėlius su kepenimis!“ Tuo pasipiktinę darbininkai direktorių nušvilpė. Šis spėjo pasislėpti, bet jo pasakyta frazė paskatino vėlesnius įvykius.
Netrukus jau beveik visa gamykla buvo metusi darbą. Tiesa, atsirado streiklaužių, kurie užsirakino cechuose ir dirbo. Savo ruožtu darbininkai sustreikavo ir kitose Novočerkasko gamyklose. Apie pietus protestuotojų jau buvo kokie 5000. Jie uždarė geležinkelį, jungiantį Maskvą su pietų regionais, ir sustabdė keleivinį traukinį „Rostovas–Saratovas“. Ant sustabdyto lokomotyvo kažkas užrašė: „Chruščiovą – į mėsą!“ Tarp mitinguojančiųjų atsirado ir girtų asmenų. Tie iš pradžių dėl kažko susimušė vieni su kitais, paskui ėmė daužyti traukinio langus.
Sudegino Chruščiovą
Apie streiką Novočerkaske N. Chruščiovui pranešta nedelsiant. Pakėlus kainas vietinės reikšmės streikų buvo ne vienas, tačiau šis jau kėlė grėsmę. N. Chruščiovas susisiekė su gynybos ministru maršalu Rodionu Malinovskiu, su KGB bei Vidaus reikalų ministerijos vadovais ir davė įsakymą kuo greičiau atkurti tvarką. Į Novočerkaską išskrido grupė atsakingų Sovietų Sąjungos kompartijos Centro Komiteto darbuotojų, o R. Malinovskis įsakė, jeigu prireiktų, panaudoti Šiaurės Kaukazo karinės apygardos 18-ąją tankų brigadą.
Ketvirtą valandą popiet Novočerkasko elektrovežių gamykloje jau buvo visa Rostovo srities vadovybė. Po pusvalandžio balkone buvo pastatytas garsiakalbis ir vietinis kompartijos vadovas A. Basovas, užuot žmoniškai pasikalbėjęs su minia, ėmė skaityti oficialų Centro Komiteto kreipimąsi. Žmonės jį nušvilpė ir niekas neklausė, o pabandęs kalbėti gamyklos direktorius buvo apmėtytas akmenimis ir buteliais. Atsirado drąsuolių, kurie nuo administracijos pastato nuplėšė plakatą su N. Chruščiovo portretu ir jį padegė. O tada radikaliai nusiteikę streikuotojai puolė administracijos pastatą. A. Basovas su svita užsirakino viename iš kabinetų ir ėmė skambinti kariškiams, kad jie į miestą įvestų armiją. Tuo metu nei milicija, nei KGB nesikišo į įvykius, o tik filmavo ir fotografavo aktyviausius mitinguotojus.
Komendanto valanda
Apie septintą valandą vakaro prie gamyklos atvažiavo apie 200 milicininkų ir pabandė nutempti mitinguotojus nuo administracijos pastato, bet nepajėgė nieko padaryti. Mitingas tęsėsi. Skambėjo reikalavimai nutraukti dujų tiekimą miestui, susisiekti su kitų įmonių darbininkais, o susirinkus rytoj rytą, užgrobti banką, telegrafą ir kreiptis į visos šalies dirbančiuosius. Streikuotojai neturėjo vienos vadovybės – tiesiog kiekvienas siekė to, kas jam atrodė teisingiausia ir geriausia.
Maždaug aštuntą vakaro prie gamyklos atvažiavo 5 mašinos ir 3 tanketės su kareiviais. Minia juos sutiko grėsmingai, bet apsiribojo tik įžeidinėjimais. Kariai irgi nesiėmė jokių veiksmų ir po kiek laiko nuvažiavo. Pasirodo, jų užduotis ir tebuvo nukreipti minios dėmesį – per tą laiką civiliškai apsirengę specialiųjų pajėgų kariai išvedė iš gamyklos teritorijos pirmąjį sekretorių A. Basovą ir jo palydovus.
Naktį į miestą įvažiavo keli tankai, buvo įvestas ir kariuomenės dalinys. Tankai įvažiavo į gamyklos kiemą ir pabandė išstumti ten nakčiai pasilikusius mitinguotojus. Kareiviai nešaudė, tačiau minioje pasklido gandai, kad tankai esą vikšrais sutraiškę kelis darbininkus. Tuomet žmonės ėmė daužyti tankus – tuo, kas ką turėjo ar rado. Keletas karių buvo sužeista, bet ir mitinguotojai buvo išvaikyti. Armijos įvedimas žmones labai papiktino.
Naktį Novočerkaske pasirodė atsišaukimų, kuriais buvo smerkiama ir visa valdžia, ir asmeniškai N. Chruščiovas. O pastarajam rytą buvo pateikta tokia informacija: „Apie trečią valandą nakties įvedus kariuomenę, minią, kurioje buvo apie 4000 žmonių, pasisekė išstumti iš gamyklos teritorijos ir ji išsisklaidė. Gamyklą ėmė saugoti kariuomenė. Mieste įvesta komendanto valanda. 22 aršiausi mitinguotojai sulaikyti“. Per naktį armija ėmė saugoti visus pagrindinius miesto objektus, o iš banko buvo išvežti visi pinigai ir brangenybės.
Šūviai į minią
Kariuomenė buvo įvesta ir į pačias gamyklas. Darbininkus tai papiktino. Daugelis atsisakė dirbti „po automatų vamzdžiais“. Vėl prasidėjo mitingai, vėl buvo užblokuotas geležinkelis. Po kurio laiko iš S. Budiono gamyklos miesto link patraukė minia darbininkų. Pakeliui prie jų prisidėjo ir visai atsitiktinių žmonių – net moterų su vaikais. Demonstracija buvo lyg per gegužės šventes, tik vietoj šūkių: „Taika! Gegužė! Darbas!“ žmonės nešė plakatus su užrašais: „Mėsos! Sviesto! Atlyginimų!“ (vėliau tų plakatų piešėjams teismas paskyrė kalėti po 12 metų).
Kad sustabdytų minią, kariškiai keletu tankų, tankečių ir mašinų užtvėrė tiltą per Tuzlos upę. Didžioji dalis žmonių upę perbrido, o drąsiausieji lipo per tankus ir tanketes ir traukė į miestą. Kariškiai nesikišo. Mitinguotojai susirinko centrinėje – Maskvos – gatvėje. Toje gatvėje buvo ir milicijos, ir KGB, ir Komunistų partijos pastatai. Partijos skyriuje posėdžiavo iš pačios Maskvos atvykusi Centro Komiteto delegacija. Sužinoję, kad kariškiai ant tilto nesulaikė minios, jos nariai skubiai paliko miestą ir užsidarė kariniame miestelyje.
Partijos pastate išdrįso pasilikti tik Novočerkasko miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Zamula. Kai jis iš balkono pabandė visus nuraminti ir pasiūlė išsiskirstyti, į jį pasipylė akmenys ir lazdos. Dalis minios įsiveržė į pastatą ir ėmė siaubti kabinetus, daužyti langus. Ant žemės lėkė tiek šviestuvai, tiek Centro Komiteto sekretorių portretai.
Prie siaubiamo pastato netrukus atvyko Novočerkasko įgulos viršininkas generolas majoras Oleška su 50 automatais ginkluotų vidaus kariuomenės kareivių. Jie išstūmė protestuotojus ir dviem eilėmis apsupo pastatą. Oleška kreipėsi į minią ir taip pat pasiūlė skirstytis. Minia nepakluso. Tada kariai paleido salvę iš automatų į viršų. Žmonės lyg ir buvo besitraukią, bet čia kažkas sušuko: „Nebijokite, šaudo tuščiais šoviniais!“ Ir tada visi puolė pirmyn. Šį kartą kareiviai šovė į minią... Apie 15 žmonių paplūdę kraujais nugriuvo. Kilo panika, žmonės išsibėgiojo.
Drąsus generolas
Maždaug tuo pat metu kita grupė mitinguotojų pabandė įsiveržti į milicijos valdybą ir išlaisvinti areštuotuosius. Per susirėmimą čia žuvo 5 žmonės, keletas buvo sužeista, o daugiau kaip 30 – sulaikyta.
Į miesto ligonines kreipėsi 45 žmonės su šautinėmis žaizdomis. Kalbama, kad dalis sužeistųjų pabijojo eiti pas medikus.
Malšinant Novočerkasko sukilimą buvo nušauti 26 žmonės. Visų jų lavonai buvo surinkti, išvežti iš miesto ir slapčiomis palaidoti įvairiose Rostovo srities kapinėse, dalis – apleistose šachtose.
Neramumai Novočerkaske tęsėsi. Žmones trikdė tai, kad jie neturėjo tikros informacijos, vadovavosi tik gandais. O jų buvo pasakojama įvairiausių. Vieni šnekėjo, kad kareiviai į minią šaudę kulkosvaidžiais ir buvę krūvos lavonų, kiti sakė, jog tankai traiškę žmones šimtais, treti – kad kai kurie karininkai nevykdę įsakymų šaudyti į žmones ir patys nusišovę.
Kai kurie gandai buvo ne visai iš piršto laužti. Kad, eidami į miestą, ant tilto nesulaukė šūvių, žmonės turi būti dėkingi Šiaurės Kaukazo apygardos kariuomenės vado pavaduotojui generolui Matvejui Šapošnikovui. Gavęs įsakymą pulti minią tankais, jis atsakė: „Nematau prieš save priešo, kurį reikėtų pulti“. Todėl kariai ir leido žmonėms lipti per karinę techniką ir žygiuoti į miestą. Kai vėliau generolo paklausė, kas būtų buvę, jei jie būtų ėmę šaudyti, jis atsakė, kad tada būtų žuvę tūkstančiai. Novočerkasko įvykiai užbaigė generolo, Sovietų Sąjungos didvyrio M. Šapošnikovo karjerą. Didvyrio vardą jis buvo gavęs 1944 metais – už drąsą mūšiuose su vokiečiais. Na o 1966 metais M. Šapošnikovą skubiai išleido į atsargą. Negana to, už tai, kad pabandė papasakoti apie Novočerkasko tragediją, jį apkaltino antisovietine propaganda ir iškėlė bylą. 1967 metais M. Šapošnikovas buvo išmestas iš Komunistų partijos.
Kitą sekmadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
Nuteistųjų už neramumus reabilitacija
