Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, penktadienį minima Europos diena, prisimenant 1950 m., kai paskelbta Šumano deklaracija.
Ši deklaracija tapo pamatu įsteigti Anglies ir plieno Sąjungą, kuri 1958 m. peraugo į Europos Bendrijas, vėliau – dabartinę Europos Sąjungą.
Dabar ES sudaro 27 valstybės, kuriose gyvena beveik pusė milijardo žmonių.
Lietuva vakar ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri, ratifikavus visoms šalims, optimizuos tokios didelės organizacijos valdymą bei supaprastins bendrų sprendimų priėmimą.
Kiekvienais metais minimą Šumano deklaraciją teisingiau būtų vadinti kito prancūzo, Žano Monė planu. Būtent jis, buvęs konjako pirklys, Antrojo pasaulinio karo metais įsijungęs į Prancūzijos pasipriešinimo judėjimą bei politiką, sugalvojo būdą, kaip išspręsti po karo vėl bekylantį konfliktą tarp Prancūzijos ir 1949 m. įkurtos Vokietijos Federacinės Respublikos dėl Rūro regione esančių strateginių anglies ir plieno išteklių.
Ž. Monė pasiūlė bendrai valdyti tuos išteklius ir turėti bendros naudos iš gamybos. Užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas tą planą palaikė ir, suderinęs su tuometiniu Vokietijos federaliniu kancleriu Konradu Adenaueriu, paskelbė viešą deklaraciją, kviesdamas prisijungti ir kitas šalis.
Atsiliepė Italija, Belgija, Liuksemburgas bei Nyderlandai, ir netrukus buvo įsteigta Anglies ir plieno bendrija. Ž. Monė tapo šios organizacijos vadovu ir buvo didelis Jungtinių Europos Valstijų – federacinės valstybės – šalininkas.
Nors per pastaruosius 50 metų ši idėja pasirodė negyvybinga, tačiau ES plėtra ir itin glaudaus šalių bendradarbiavimo modelis šiuo metu yra vienintelis pasaulyje ir laikomas didele ekonomine bei politine sėkme.
Linas Balsys