Dokumente pateikiama informacija, kad Kinijos liaudies respublika 2009-2014 metais į skalūnų dujų telkinių paiešką investavo daugiau nei nei 23 mlrd. juanių (apie 3,4 mlrd. eurų).
Maža to, patys tyrimai buvo vainikuoti sėkme. Pasak tos pačios tarnybos ataskaitos, 2014-ųjų pabaigoje pavyko patikti daugiau nei 500 mlrd. kubinių metrų patvirtintų skalūnų dujų šaltinių, iš jų 106 mlrd. priklauso Kinijos bendrovei „Sinopec“. Kinijos specialistai 2014 metais jau pasiekė 1,5 mlrd. kubinių metrų kasmetinio išgavimo lygį, o 2015-ais į gavybą planuojama investuoti dar 680 mlrd. juanių, o tai leis pasiekti jau 6,5 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų per šiuos metus. Iki 2020-ųjų planuojama pasiekti 30 mlrd. kubinių metrų dujų per metus ribą.
Šaltiniai: „Gazprom“ sustabdė „Pietų koridoriaus“ darbus
Naujo „Pietų koridoriaus“ projekto, kurį realizavus turėtų atsidaryti „Turkijos srautas“, statybos darbai yra stabdomi, pirmadienį skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi keliais šaltiniais, susipažinusiais su pačia situacija.
„Darbai yra pristabdomi“, – pranešė vienas iš agentūros pašnekovų. Jo teigimu, kalbama apie naujus projekto objektus. „Gazprom“ šios informacijos nekomentavo.
Iš pradžių „Pietų koridorius“ buvo planuojamas tiesti Juodąja jūra į Bulgariją. Tačiau 2014-ųjų pabaigoje Rusijai buvo atsakyta ir Maskvai teko nutraukti šį projektą. Tuomet buvo paskelbta apie „krypties keitimą į Turkiją“.
Rusija sukasi į Rytus, o Kinija – į Vakarus
Graikijos krizė nesutrukdė Europos Sąjungai surengti derybų maratoną su Kinija, praneša nn.ru. Šios šalies premjeras Li Keqiangas po derybų Briuselyje pasiūlė dirbti prekybos mokesčių atšaukimo kryptimi tarp Europos ir Kinijos, bei sudaryti sutartį dėl investicijų. Toks susitarimas pagerintų jos galimybes įsigyti bendroves Senajame Pasaulyje ir įtvirtina geopolitinius Pekino siekius. Kinus gerokai gąsdina JAV ir ES kuriamas transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės projektas. Jo realizavimas gerokai apsunkintų Kinijos verslo, kuris perkasi Europos prekės ženklus ir technologijas, gyvenimą.
Tai buvo jau 17-as Kinijos ir ES susitikimas. ES vadovybė, kuri didžiuojasi savo šiltais santykiais su žiniasklaida, skundėsi, kad kinai atsisakė dalyvauti bendrose spaudos konferencijose po susitikimų. Tačiau šį sykį aukštas pareigas užimantis svečias pagerbė šeimininkus. Kalbėdamas su žurnalistais Li Keqiangas pareiškė, kad šios derybos turėtų suteikti pradžią naujiems ES ir Kinijos santykiams.
Ką jis konkrečiai turėjo omenyje? Agentūros „DPA“ duomenimis, L. Keqiangas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi dalyvauti naujame investicijų plane, kurį pateikė Briuselis, bandydamas pasitraukti iš ekonominių nesklandumų zonos.
„Financial Times“ pažymi, kad kinų deklaracijos ir noras bendradarbiauti su ES turi aiškią geopolitinę potekstę. Pekinas baiminasi, kad du globalaus masto prekybos susitarimai, kuriuos ruošia JAV ir jos sąjungininkės, gali pakirsti Kinijos tarptautinę įtaką. Praėjusią savaitę JAV prezidentas Barackui Obamai buvo suteiktas įgaliojimas užbaigti Ramiojo vandenyno partnerystės derybas. Tai turėtų būti pati didžiausia JAV, Japonijos ir 10 kitų šalių prekybos sutartis. Tikimasi, kad šios sutarties įgyvendinimas suteiks stimulą įgyvendinti analogišką transatlantinę sutartį – prekybos ir investicijų sutartį tarp ES ir JAV. Jeigu šios sutartys būtų įgyvendintos, Kinija gali likti nuošalėje.
Jeigu anksčiau ES ir Kinija apsikeisdavo skaudžiais įkandimais (pavyzdžiui, priekaištai dėl Huawei ir ZTE valstybinių subsidijų ar saulės baterijų kainų dempingavimo, o Kinija grasino kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl vyno eksporto pažeidimų), tai dabar tonas yra gerokai pasikeitęs. Europai buvę nesutarimai netrukdo pasisakyti už Kinijos kapitalo didinimą, o Pekinas dar sykį priminė, kad laukia ES palaikymo PPO iškeltame klausime dėl šios šalies ekonomikos pripažinimo rinkos ekonomika.
