Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį.
Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes. Valstybės Dūma greičiausiai pritars tokius įgaliojimus suteikiančioms įstatymų pataisoms, praneša dienraštis „Nezavisimaja gazeta“.
Nors privačias karines formuotes įteisinančios pataisos dar tik aptarinėjamos, dienraščio žiniomis tokiai iniciatyvai jau gautas Kremliaus pritarimas.
Veikiančius Rusijos įstatymus siūloma papildyti teiginiu, kad ypatingieji „Gazprom“ ir „Transneftj“ padaliniai „turi teisę naudoti tarnybinius ginklus ir specialiąsias priemones produkcijos, tiekiamos valstybės reikmėms, apsaugai užtikrinti, o taip pat jos gavybos, perdirbimo, laikymo ir transportavimo bei kitos infrastruktūros, būtinos valstybinėms sutartims vykdyti, saugojimui“.
Dienraščio teigimu tokios karinės formuotės turės teisę apieškoti asmenis ir transporto priemones, o taip pat naudoti ginklą vykdant objektų ir teritorijų apsaugą.
Tokie Kremliaus planai kelia nerimą Estijos politikams. Estų spaudoje cituojamas šalies parlamento narys Igoris Griazinas. Jo teigimu Rusija aiškiai pareiškė ketinanti atkurti ir sustiprinti Baltijos karinį laivyną. „Rusijos pirmasis vicepremjeras I. Ivanovas nuolat pabrėždavo didelį Baltijos laivyno vaidmenį užtikrinant Baltijos dujotiekio apsaugą. Dėl to sustiprės Rusijos žvalgybos galimybės, nes ji greičiausiai norės žinoti viską, kas dedasi dujotiekio kaimynystėje“, - tvirtina jis.
Ar iš tiesų „Nord Stream“ dujotiekį saugos „Gazprom“ nuosava kariuomenė, dar nėra galutinai aišku. Tačiau estams rūpestį sukėlė pranešimai, kad statybą vykdantis Rusijos ir Vokietijos konsorciumas dėl geologinių priežasčių ketina pakeisti planuojamą dujotiekio maršrutą ir nukreipti jį į pietus nuo neutralių vandenų. Tokiu atveju jis eitų per Estijos ekonominę zoną.
Estijos gynybos ministerija jau pareiškė, kad privačiai „Gazprom“ kariuomenei nebus daroma jokių išimčių. „Nė vienas privačios užsienio bendrovės apsaugos darbuotojas neįkels kojos į Estijos teritoriją, - pareiškė ministerijos atstovas Madis Mikko. – Savaime suprantama, mums kelia nerimą „Gazprom“ ketinimai“, - pripažino jis.
Kito Estijos parlamento nario Marko Michkelsono teigimu šalies vyriausybė turi įvertinti ne tik ekologinį būsimo dujotiekio pavojų, bet ir juo susijusią karinę bei politinę grėsmę. „Ribos tarp „Gazprom“ ir Kremliaus praktiškai nėra, ši kompanija įgyvendina Kremliaus politiką. Vyriausybė turi artimiausiu metu rimtai apsvarstyti viską, kas susiję su dujotiekiu, nes ateityje dėl to gali iškilti rimtų problemų“, - pareiškė jis.
Teigiama, kad šią vasarą derybų į Estiją dėl „Nord Stream“ dujotiekio atvyks „Nord Stream AG“ valdybos pirmininkas, Vokietijos ekskancleris Gerhardas Schröderis.
Įstatymas dėl Rusijos energetinių monopolijų karinių formuočių sukėlė nerimą ir pačioje Rusijoje. Pasak Maskvos etnopolitinių ir regioninių tyrimų centro direktoriaus Emilio Paino, tai gali paskatinti ir kitas korporacijas kurti privačias karines struktūras. “Ginkluotos korporacijos – grėsmingas dalykas, Rusijos sąlygomis jos gali būti ypač pavojingos visuomenei”, - pareiškė jis.
