Garsiausias katalikų teologas maištininkas Hansas Kuengas (Hansas Kiungas) svarsto galimybę užbaigti iššūkių Vatikanui kupiną savo gyvenimą galutiniu nesutikimo aktu - savižudybe su pagalba.
H.Kuengas, kuriam dabar – 85-eri ir kuris serga Parkinsono liga, paskutiniame savo memuarų tome rašo, jog žmonės turi teisę savanoriškai „atiduoti“ savo gyvybę Dievui, jeigu tolesnis gyvenimas dėl ligos, skausmo ar silpnaprotystės tampa nebepakeliamas.
Katalikų Bažnyčia atmeta savižudybę su pagalba, kuri yra leidžiama H.Kuengo gimtojoje Šveicarijoje, taip pat – Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge ir keturiose Amerikos valstijose.
„Nenoriu toliau gyventi kaip savo paties šešėlis, - aiškina kunigas šią savaitę išleistoje knygoje. – Taip pat nenoriu būti išsiųstas į senelių namus ... Jei turiu spręsti pats, prašom laikytis mano noro“.
H.Kuengas Katalikų Bažnyčios reformą propagavo nuo pat 1962-1965 metais vykusio jos Vatikano II Susirinkimo, kurio metu buvo jaunas patarėjas ir ragino decentralizuoti Bažnyčią, leisti kunigams tuoktis ir sutikti su dirbtinėmis gimstamumo kontrolės priemonėmis. Susirinkimas šių idėjų nepriėmė.
Iš H.Kuengo, kuris nuo 1960 metų yra Vokietijos Tiubingeno universiteto profesorius, Vatikanas 1979-aisiais atėmė licenciją dėstyti katalikišką teologiją – po to, kai jis suabejojo popiežiaus neklaidingumo doktrina ir ignoravo Vatikano spaudimą to išsižadėti.
Universitetas reagavo padarydamas jį ekumeninės teologijos profesoriumi. Dirbdamas šiame poste jis parašė dešimtis knygų, tarp jų – bestselerių, ir daugybę straipsnių.
Trečiame ir paskutiniame savo memuarų vokiečių kalba “Išgyventas žmogiškumas“ (Erlebte Menschlichkeit) tome H.Kuengas rašo, kad staigi mirtis jam tiktų, nes tokiu atvejų jis neturėtų spręsti dėl savo gyvybės atėmimo.
Tačiau jei spręsti vis dėlto tektų, jis sakė nenorintis vykti į kokį nors „liūdną ir niūrų“ savižudybių su pagalba centrą ir veikiau norėtų būti apsuptas artimiausių kolegų savo namuose Tiubingene ar gimtajame Šveicarijos mieste Zurzėje.
„Joks asmuo nėra įpareigotas kentėti nepakeliamų kančių kaip kažko, ką siunčia Dievas, - rašo jis. – Žmonės patys gali tai nuspręsti ir joks kunigas, gydytojas ar teisėjas negali jų sustabdyti“.
Tokia laisvai pasirinkta mirtis yra ne žmogžudystė, įrodinėja jis, o „gyvybės atidavimas“ arba „gyvybės grąžinimas į Kūrėjo rankas“.
H.Kuengas, kuris atvirai rašo apie savo parkinsonizmą ir kitas medicinines senatvės problemas, sako, kad tokia mirtis suderinama su jo krikščionišku tikėjimu, nes jis mano, kad ji veda į Jėzaus pažadėtą amžinąjį gyvenimą.
Velionio popiežiaus Jono Pauliaus II viešą kovą su parkinsonizmu ir tylią ta pačia liga sergančio boksininko Muhammedo Ali (Muhamedo Alio) kančią jis pateikė kaip pavyzdžius, kuriais nenori sekti.
„Kiek dar mano gyvenimą bus galima gyventi oriai?“, - klausia H.Kuengas, kuris sako, kad vis dar kasdien plaukioja, bet praranda regėjimą ir gebėjimą ranka, kaip įpratęs, rašyti knygas.
„Mokslininkas, kuris nebegali skaityti ir rašyti, – kas toliau?“, - klausia jis.
H.Kuengas, kuris popiežiaujant dabar emeritui Benediktui XVI ne kartą jį kritikavo, popiežių Pranciškų vadina „vilties spinduliu“. Jis atskleidė, kad naujasis pontifikas atsiuntė jam ranka rašytą laišką, kuriame dėkoja už knygas, atsiųstas H.Kuengo po jo išrinkimo popiežiumi šių metų kovą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
