Savivale besinaudojantys rusai esą bėga gelbėti į Ukrainą savo tautiečių, bet visi puikiai supranta, kad jie nori priėjimo prie Juodosios jūros.
„Yra vieta, kuri vadinama Kaliningradu. Ji tarp Lietuvos ir Lenkijos, o ten Rusijos teritorijos dalis. Taigi Lenkija ir Baltijos šalys tikrai gali jausti nemenką grėsmę iš kaimynų“, rašoma straipsnyje.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaliningradas buvo vienas didžiausių regiono miestų teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, jame be vokiečių gyveno prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų. Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai bėgo į Vokietijos gilumą, o šiai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus.
Vietoj išžudytų, pabėgusių ir deportuotų gyventojų pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių TSRS teritorijų, ypač gudai ir ukrainiečiai. Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos.
