Šią prognozę B. Kahlas paaiškina „nuolat didėjančiu Maskvos karinių pajėgumų augimu“. Jo vertinimu, Rusijos ginkluotosios pajėgos „tikriausiai ne vėliau kaip šio dešimtmečio pabaigoje bus tiek personalo, tiek amunicijos atžvilgiu pajėgios surengti ataką prieš NATO“, rašo „Handelsblatt“.
Rusijos dėmesys rytiniam NATO flangui
Vokietijos žvalgybos vadas pabrėžia, kad Rusija šiuo metu vykdo didžiausią savo ginkluotųjų pajėgų restruktūrizaciją nuo 2008 m.
„Be struktūrinių pokyčių, pavyzdžiui, karinių apygardų reorganizavimo, gerokai padidintos sausumos pajėgos. Dėmesys sutelkiamas strategine vakarų kryptimi palei rytinį NATO flangą“, – Bundestago posėdyje sakė B. Kahlas.
Ar dėl hibridinių atakų gali būti aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis?
Plačiai taikomos Maskvos hibridinės atakos „didina riziką, kad tam tikru momentu NATO aljansas gali tapti problema“, teigia B. Kahlas. Jo žodžiais tariant, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikrina Vakarų raudonąsias linijas“.
Vokiečių žvalgybos vadas taip pat nurodo, kad dėl Maskvos vykdomų sabotažinių veiksmų prieš Vakarus gali tekti pasinaudoti kolektyvinės gynybos išlyga.
Išsakytas scenarijus susijęs su Šiaurės Atlanto sutarties dėl kolektyvinės gynybos 5-uoju straipsniu, rašo „Handelsblatt“. Jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, aljanso valstybės prireikus taip pat turėtų suteikti karinę pagalbą.
Nuo 2016 m. kibernetinė erdvė taip pat laikoma karinės veiklos sritimi. Nuo tada NATO atakas per duomenų tinklus traktuoja kaip sausumos, jūrų ir oro pajėgų atakas.
