JAV prezidentas George'as W. Bushas pareiškė nepritarsiąs Atstovų rūmų siūlomai rezoliucijai, kurioje teigiama, jog Osmanų Imperija 20 amžiaus pradžioje vykdė organizuotą armėnų genocidą, praneša naujienų agentūra AFP.
„Prezidentas 1915 metų įvykius pavadino viena žiauriausių 20 amžiaus tragedijų, tačiau jis tiki, jog nustatyti ar šie įvykiai laikytini genocidu, ar ne, yra istorikų, o ne teisininkų darbas“, - penktadienį kalbėjo Baltųjų rūmų atstovas Gordonas Johndroe.
Tokią poziciją JAV prezidentas pareiškė po to, kai šį klausimą aptarė su Turkijos premjeru Recepu Taipu Erdoganu. „Prezidentas pakartojo savo opoziciją rezoliucijai, kadangi jos patvirtinimas būtų žalingas JAV ir Turkijos santykiams“, - teigė Baltųjų rūmų atstovas.
Armėnija tvirtina, jog apie 1.5 mln. armėnų žuvo deportacijos iš Mažosios Azijos link tuometinės Sirijos ir Mesopotamijos (dabar Irakas) metu 1915 metais. Teigiama, jog daugelis jų mirė kelyje, kitus sistemiškai žudė Turkijos kariai.
Turkija kategoriškai atmeta tokius kaltinimus ir teigia, jog žudynės buvo abipusės ir jas lėmė etniniai konfliktai bei I Pasaulinis karas.
Pagal 1948 metų Jungtinių Tautų konvenciją sąvoka „genocidas“ yra apibrėžiama kaip ketinimas „visiškai arba dalinai sunaikinti valstybinę, tautinę, rasinę arba religinę grupę“.
Dėl genocido pripažinimo labiausiai kovoja Armėnijos diaspora, kuri yra viena didžiausių pasaulyje. Tarp šalių, formaliai pripažinusių Armėnijos genocidą, yra Prancūzija, Rusija ir Kanada. Prancūzijoje armėnų genocido neigimas laikomas nusikaltimu.
Turkija yra pagrindinė JAV partnerė tarp musulmoniškų šalių ir NATO narė, todėl šiuo klausimu jos neparėmus, gali būti uždaryti per Turkijos teritoriją einantys JAV karo keliai į Iraką ir Afganistaną, taip pat Incirliko karinė bazė, kuria aktyviai naudojasi JAV.
