Milijardierius George‘as Sorosas įsitikinęs, kad pasaulis dar neišvydo krizės dugno. Jo teigimu, visų mūsų laukia ilgas smukimo etapas, kuris iš esmės pakeis supratimą apie tai, kaip turėtų funkcionuoti finansų rinka.
Pasigedo reguliavimo.
78-erių milijardierius G.Sorosas Niujorko Kolumbijos universitete susirinkusiems bankininkams ir ekonomistams pareiškė, kad dabartinės krizės šaknys slypi praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, kai JAV, Didžioji Britanija ir kitos didžiosios šalys ėmėsi esminių ekonomikos liberalizavimo reformų. Didesnę dalį kaltės jis norėtų suversti valstybinio reguliavimo stokai.
„Patekome į krizę, kuri, mano manymu, yra pati didžiausia nuo 4-ojo dešimtmečio. Ji labai skiriasi nuo visų kitų krizių, kurias jau esame išgyvenę“, - kalbėjo G.Sorosas.
Finansininkas pastaraisiais mėnesiais neslėpė savo skeptiško požiūrio į JAV ir kitų valstybių vyriausybių rengiamas antikrizines priemones. Per kasmetinį pasaulio ekonomikos forumą, vykusį Šveicarijos kurorte sausio pabaigoje, jis pareiškė, jog JAV prezidento Baracko Obamos planų supirkti iš šalies bankų „nuodingas paskolas“ nepakaks, kad finansų institucijos vėl imtų skolinti pinigus ir taip išjudintų visą ekonomiką. G.Soroso teigimu, didesnį poveikį ekonomikai turėtų bankams skiriamos tiesioginės kapitalo injekcijos.
Dugną aptiksime, kai į jį atsitrenksime
Krizės atskaitos tašku įtakingasis finansininkas laiko investicinės grupės „Lehman Brothers“ žlugimą praėjusių metų rugsėjį, kai didžiuosiuose finansų centruose jau kurį laiką sklandęs nerimas galiausiai persimetė ir į kitus ekonomikos sektorius.
„Ekonomika ėmė staiga kristi žemyn, ir krinta iki šiol. Mes nesužinosime, kur yra dugnas, kol patys į jį neatsitrenksime. Dar nėra ženklų, kad dugnas jau būtų arti“, - nieko paguodžiančio G.Sorosas klausytojams negalėjo pasiūlyti.
Baisiau už Didžiąją depresiją
Maža to, milijardierius žengė dar toliau ir dabartinę krizę pavadino rimtesniu pavojumi negu 1929-1933 metais siautusi Didžioji depresija. G.Soroso teigimu, taip yra todėl, kad gyventojų skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) padidėjo nuo 160 proc. trečiąjį dešimtmetį iki 350 proc. 2008-aisiais, be to, neilgai trukus gali pasiekti ir bauginamą 500 proc. ribą. Didėjant ekonomikos priklausomybei nuo skolinimosi galimybių, ji darosi vis pažeidžiamesnė.
JAV sprogęs nekilnojamojo turto kainų burbulas esą buvo puikus pavyzdys, kur gali nuvesti sudėtingi ir iš esmės niekieno nekontroliuojami skolinimo procesai. Pasak G.Soroso, rizikos valdymas šiais laikais pasidarė toks išmoningas, kad valstybiniai reguliuotojai tiesiog nebegali susekti, kas iš tikrųjų vyksta finansų rinkoje.
Tai, jog milijardierius puikiai supranta dabartinės krizės prigimtį, nedaugeliui gali kelti abejonių. Praėjusiais metais jo įkurtas rizikos draudimo fondas „Quantum Endowment Fund“ davė 8 proc. pelno - gana nemažai, palyginti su vidutiniu 18 proc. nuostoliu, kurį patyrė kiti rizikos draudimo fondai.
