"Europos Sąjunga turėtų pademonstruoti tikrą solidarumą tiek su Ukraina, tiek tarpusavyje ir šiuos laivus išpirkti bendroms ES reikmėms, karinėms ir civilinėms-humanitarinėms misijoms bei operacijoms Viduržemio jūroje. Neabejoju, kad Lietuva sutiktų prisidėti savo dalimi, proporcingai bendram įnašui į ES biudžetą. Šiandien turime padaryti viską, kad naujausia karinė technika nepasiektų Rusijos režimo, kuris vykdo karinę agresiją prieš kitą Europos valstybę", - teigė G.Landsbergis.
Pasak Gabrieliaus Landsbergio, esminis argumentas, girdimas iš Prancūzijos atstovų, kodėl jie ketina perduoti "Mistral" laivus Rusijai, yra galimi dideli finansiniai nuostoliai, jeigu atsisakytų vykdyti sutartį. Tačiau jei šią finansinę naštą padalintume proporcingai 28 ES valstybėms, tai nebūtų didelė suma kiekvienai šaliai.
"ES jau turi patirties ir veikiančius mechanizmus, kaip dalinasi bendras išlaidas transportui, infrastruktūrai ir medicininėms paslaugoms ES karinėse operacijose Sudane ir Libijoje. Todėl analogišką procedūrą tik žymiai didesniu mastu siūlau pritaikyti ir dėl "Mistral" laivų išpirkimo ir panaudojimo ES. Tai būtų investicija į mūsų visų saugumą", - pabrėžė G.Landsbergis.
Rezoliucijoje visos Europos Sąjungos vardu taip pat raginama reikšmingai išplėsti ir padidinti Rusijai taikomas sankcijas, kad jos apimtų visapusišką Rusijos finansų ir ekonomikos blokadą, Rusija būtų pašalinta iš tarptautinės bankinių operacijų SWIFT sistemos ir nutrauktas branduolinis bendradarbiavimas.
Rezoliuciją Gabrielius Landsbergis inicijavo kartu su didžiausios Europos Parlamente Europos liaudies partijos frakcijos nariais lenku Jacek Saryusz-Wolskiu, estu Tunne Kelamu ir kitais frakcijos kolegomis.
Europos Parlamentas antradienį vykstančios plenarinės sesijos Strasbūre metu svarstys padėtį Ukrainoje ir politinių frakcijų pateiktas rezoliucijas.
