Kaip ir kiekvienos nacionalinės komandos kapitonas Wanda Msanis svajoja nugalėti Pietų Afrikoje vyksiančiame futbolo čempionate. Tiesa, turnyras, kuriame dalyvauja Wanda, prasidėjo kovo 15 dieną, likus dar 3 mėnesiams iki FIFA Pasaulio čempionato. Tačiau 14 metų berniukui, kuris gyvena gatvėje, šis turnyras yra ne tik žaidimas, tačiau ir galimybė užsikabinti už gyvenimo.
„Kai žmonės eina pro mus, jie į mus žiūri tarsi į šunis. Jie į mus žiūri taip tarsi mes net nebūtume žmonės. Ir taip yra vien todėl, kad mes valgome iš šiukšliadėžių“ - pasakoja Wanda ir jo akys dega pykčiu.
„Jie pamatys, kad mes galime kažkuo tapti“ - ryžto nestokoja berniukas.
Labiau nei kas nors kitas Wanda nori, kad jo tėtis juo didžiuotųsi. Jis viliasi, kad jam bus leista grįžti į namus Umlazio miestelyje, esančiame netoli Durbano. Namus Wanda paliko prieš 5 metus būdamas vos devynių.
Nuo to laiko jis gyveno gatvėse – miegojo ant šaligatvių, po medžiai, ant parkuose ir alėjose esančių suoliukų. Kad sušiltų, jis galėjo apsikloti tik kartoninės dėžės liekanomis.
„Po to, kai mano tėvai išsiskyrė, tėvas pradėjo nuolatos gerti. Kai jis prisigerdavo, pradėdavo mane taip žiauriai mušti, kad negalėdavo sustoti. Aš žinojau, kad turiu bėgti“ - pasakoja Wanda.
Wandai ir jo likimo draugams futbolas yra galimybė pabėgti nuo košmariško kasdienio gyvenimo, nuolatinio alkio, meilės trūkumo, seksualinio išnaudojimo. Ne vienam jo likimo draugui tokią galimybę anksčiau suteikdavo tik klijų uostymas.
Tačiau, nors gatvės vaikai viliasi, kad futbolas padės pakeisti eilinių žmonių nuomonę apie juos, jiems pirmiausia reikia atremti dar vieną pavojų.
Siekia apsivalyti?
Gatvės vaikai pasakoja, kad Durbano municipalinė policija naktimis prievarta išveža vaikus kuo toliau nuo miesto. Teigiama, kad policija prieš vaikus netgi naudoja ašarines dujas tam, kad sutrikdytų jų orientaciją ir priverstų juos paklusti.
Miesto valdžios atstovai nuolatos neigia, kad tokia akcija yra kaip nors susijusi su pasirengimu vasarą prasidėsiančiam Pasaulio futbolo čempionatui. Jie teigia, kad tokios akcijos reikalingos siekiant pažaboti nusikalstamumą miesto centre.
Labdaros organizacijos „Umthombo“, kuri padėjo organizuoti Pasaulio gatvės vaikų čempionatą, atstovai teigia tikintys, kad toks renginys primins teisėsaugininkams, kad gatvėje gyvenantys vaikai nėra nusikaltėliai, o gyvenimo traumuoti žmonės, kuriems reikia didesnio rūpesčio ir empatijos, kurios stokoja kietakakčiai policininkai.
FIFA Pasaulio čempionato pirmininkas Danny Jordaanas praėjusiais metais teigė jokiu būdu neleisiąs sukurti jokio neigiamo įspūdžio apie Pietų Afriką. Tuomet jis su žurnalistais kalbėjo konferencijoje, kurioje kaip tik buvo diskutuojama apie gatvės vaikus.
„Mes negalime būti šalimi, sukuriančia neteisingus įspūdžius. Mes esame skirtybių šalis, kurioje yra turtingų ir vargšų, dirbančiųjų ir bedarbių ir pasaulis turi žinoti, kad mes susiduriame su sunkiais skurdo ir aprūpinimo būstu iššūkiais ir kad mes visa tai turime spręsti“ - teigė D. Jordaanas.
Ugningas ryžtas
Pietų Afrikos komandą Pasaulio gatvės vaikų futbolo čempionate sudaro 13 vaikų. Turnyre bus žaidžiama 7 prieš 7. Pietų Afrikos komandos varžovais bus gatvės vaikai ir Brazilijos, Indijos, Nikaragvos, Ukrainos, Filipinų, Didžiosios Britanijos, Tanzanijos ir Vietnamo. Varžybos vyks Durbano Technologijos universitete.
Pietų Afrikos komanda kartu žaidžia jau daugiau nei 7 metus, tačiau tai bus pirmas kartas, kai šie 14-16 metų vaikai turės galimybę rungtyniauti tarptautiniame čempionate. Daugumai gatvės vaikų 5 dienas truksiantis čempionatas yra galimybė pradėti naują gyvenimą.
Prieš čempionatą jie kasdien 2 savaites kiekvieną dieną rengė intensyvias treniruotes, per kurias vaikai savo sudėvėtus varganus rūbus galėdavo iškeisti į naujutėlę futbolo aprangą.
Organizacijoje „Umthombo“ dirbantis Vuyanis Madolo komandą treniruoja jau daugelį metų ir pripažįsta, kad jo laukia didelis iššūkis.
3 savo gyvenimo metus jis praleido Rytų Londono gatvėse. Siekdamas motyvuoti vaikus, jis teigia pasinaudojantis savo gyvenimiška patirtimi.
„Aš pabėgau iš namų, kai man buvo 7 metai. Pabėgau, nes šeima mane pastoviai įžeidinėjo, jog vis dar nemoku kalbėti. Kalbėti išmokau tik gatvėje. Šiandien tarp manęs ir vaikų yra stiprus ryšys, nes jie žino, ką man teko išgyventi, ir mato, kad geresnis gyvenimas yra įmanomas.
Nors Durbano policijos siekis „išvalyti“ miestą nuo benamių ir sukėlė gatvės vaikams naujų problemų, tačiau jie atsisako pasiduoti ir stengsis visomis išgalėmis siekti savo tikslo.
Nauja pradžia
16 metų Nosipho Mabaso yra vienintelė mergina komandoje. Futbolo žaidimas jai padėjo atgauti savigarbą.
„Kai žaidžiu futbolą, pamirštu apie blogus savo gyvenimo dalykus. Prieš išeidama iš namų, nežinojau, ką reiškia, kai kas nors verčia tave su juo miegoti. Tačiau nuo to laiko aš tai patyriau ir tai labai siaubinga. Aš daugiau nebenoriu tokio gyvenimo. Aš noriu grįžti namo, noriu atgal į mokyklą. Turnyras yra pirmas žingsnis į mano naują gyvenimą“ - teigia mergina.
16 metų Andile'as Dladla teigia laukiantis tiek Gatvės vaikų futbolo čempionato, tiek FIFA Pasaulio čempionato. Jis teigia, įkvėpimo besisemiantis iš Pietų Afrikos rinktinės.
„Aš tikiu, kad Pietų Afrika birželį laimės čempionatą. Jie tampa vis geresni ir nuolatos nebepralaimi. Mes taip pat laimėsime taurę – trofėjus liks čia, namuose“ - optimizmo nestokoja A. Dladla.
