Abiejų šalių ekonominiai ryšiai klesti, tačiau jos patiria spaudimą dėl Vakarų sankcijų, kurios, kaip tikimasi, taps svarbus derybų akcentas.
Kinijos muitinės duomenimis, dvišalė prekyba pernai sudarė 240 mlrd. dolerių (221 mlrd. eurų), t. y. 26 proc. daugiau nei užpernai: Kinija tiekė įvairias prekes – nuo automobilių ir pramonės įrangos iki išmaniųjų telefonų – ir pirko milijardus dolerių kainuojantį Rusijos energijos eksportą.
Kinijos institucijos teigia, kad neteikia Rusijai mirtinų ginklų, tačiau gausu įrodymų, kad ji tapo svarbiu Rusijos gynybos pramonės prekių tiekėju.
Balandžio pradžioje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir iždo sekretorė Janet Yellen perspėjo Pekiną dėl pasekmių, jei jos įmonės rems Kremliaus karo veiksmus.
Kinijos ir Rusijos ekonominiai ryšiai
Kinijos ir Rusijos ekonominiai ryšiai augo nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir užsitraukė pirmąsias Vakarų sankcijas, o Xi pradėjo vykdyti ryžtingesnę užsienio politiką. Tačiau po 2022 m. įvykusios visiškos invazijos į Ukrainą šis procesas paspartėjo.
Kitos šalys taip pat rėmė Rusijos ekonomiką: Indija pirko rusišką naftą, JAE padėjo vykdyti finansinius sandorius, o Kazachstanas, Baltarusija ir Turkija tapo Rusijos lygiagretaus importo – prekių, gabenamų be leidimo per trečiąsias šalis – centrais, rašoma leidinyje.
Tačiau svarbiausia buvo Kinija, kuri iki šiol ne tik didino eksportą į kaimyninę šalį, bet ir pirko rusišką naftą. Pernai Rusija aplenkė Saudo Arabiją ir tapo didžiausia Kinijos naftos tiekėja.
„Parama, kurią Rusija gauna iš Kinijos, kartu su pragmatišku daugelio kitų šalių požiūriu... išryškino Vakarų ekonominės galios ribotumą“, – „Financial Times“ nurodė Rusijos ir Eurazijos centro Berlyne bendradarbis Temuras Umarovas.
Prieš netikėtą Putino kelionę – JAV įspėjimas Kinijai
Jungtinės Valstijos pataria Kinijai nustoti remti Rusiją, vykdančią agresyvią politiką prieš Ukrainą, jei Pekinas tikisi atkurti produktyvius santykius su Europa.
„Jei Kinija tvirtina, kad palaiko gerus santykius su Europa ir kitomis šalimis, ji negali toliau kurstyti didžiausios grėsmės Europos saugumui – Rusijos agresijos prieš Ukrainą“, – antradienį pareiškė JAV Valstybės departamento pirmininko pavaduotojas Vedantas Patelis, praneša „Ukrinform“.
Jis pabrėžė, kad tai ne tik Jungtinių Valstijų pozicija, tokią pačią nuomonę aiškiai paskelbė ir Didžiojo septyneto valstybės, NATO sąjungininkės ir ES šalys.
Pasak jo, jei Kinija nustos remti Rusiją, jai bus sunku tęsti karą prieš Ukrainą. Nė viena šalis neturėtų suteikti V. Putinui platformos agresijos karui prieš Ukrainą vykdyti.
Jis taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys negali grįžti prie „įprastų reikalų“ su Rusija ar užmerkti akių prieš jos akivaizdžius tarptautinės teisės pažeidimus.
Putinas vyksta į Kiniją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę lankysis Kinijoje, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Kremliumi.
Pasak pranešimų, V. Putinas gegužės 16–17 d. lankysis Pekine ir šiaurės rytų Harbino provincijoje.
Ši kelionė yra pirmoji jo užsienio kelionė po inauguracijos dar vienai prezidento kadencijai.
Paskutinį kartą Kinijoje V. Putinas lankėsi 2023 m. spalį.
Partnerystė „be ribų“
Atrodo, kad V. Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo santykiai nuo karo pradžios sustiprėjo, o 2022 m. vasario mėnesį tiek Kinija, tiek Rusija paskelbė apie partnerystę „be ribų“.
2023 m. Xi Jinpingas su Kremliaus vadovu Maskvoje praleido tris dienas, o abu lyderiai dažnai gyrė savo artimą draugystę.
Rusija taip pat tapo patikimu prieinamos energijos šaltiniu Kinijai. Praėjusiais metais jos rusiškų dujų ir naftos importas šoktelėjo daugiau kaip 50 proc., praneša „SkyNews“
Savo ruožtu Rusija iš Kinijos perka daugiau aukštųjų technologijų ir sunkiosios pramonės prekių, nes nebegali jų importuoti iš Vakarų.
