Duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“, Irano teologas ir filosofas Mohsenas Kadivaras pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kaip šalis slenka karinės diktatūros link, kaip religiniai šalies lyderiai piktnaudžiauja Islamo principais. Be to, buvo kalbama ir apie reformų šalyje galimybes.
Spiegel: Ajatola Kadivarai, mes susitinkame su jumis čia, JAV Šiaurės Karolinos valstijoje įsikūrusiame Djuko universitete, esančiame už 7,5 tūkst. mylių nuo jūsų namų. Ar jūs dabar nesate labiau reikalingas Irane?
M. Kadivaras: Patikėkite manimi, šiomis dramatiškomis valandomis aš verčiau būčiau savo gimtinėje. Per ateinančias porą savaičių bus nuspręstas Irano likimas. Beveik visi mano draugai, 95 proc. jų, dabar sėdi kalėjime, aš sunkiai galiu susisiekti su savo šeima, o telefonai beveik neveikia.
Spiegel: Kalbama, kad jūs esate vienas iš dabartinio opozicijos lyderio Mir Hosseino Mousavio deklaracijų autorių.
M. Kadivaras: Tai netiesa. Nors aš mėgavausi jo pareiškimais, tačiau jie nėra mano. Aš savo deklaracijas paskelbiau atskirai, tačiau aš tvirtai remiu Mousavį. Mes radome priemonių bendrauti vienas su kitu. Mes bendraujame internetu ar per trečius asmenis, aš palaikau nuolatinį kontaktą su savo gimtine. Kiekvieną dieną aš gaunu apie 100 laiškų.
Spiegel: Teheranas dabar atrodo ramus, bent jau lyginant su prieš savaitę vykusiais protestais. Ar mes dabar regime rezistencijos pabaigą, ar Irano režimo pabaigą?
M. Kadivaras: Irano teokratijos forma žlugo. Irano žmonių teisės yra pamintos, o mano tėvynė juda karinės diktatūros link. Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas elgiasi tarsi Irano Talibano atstovas. Aukščiausiasis lyderis, ponas Ali Khamenei, susiejo savo likimą su M. Ahmadinejadu, o tai yra didelė moralinė ir politinė klaida.
Spiegel: Koks būtų jūsų pastarųjų dienų patarimas opozicijos lyderiui Mousaviui? Ar jis iš tikro yra nediskutuotinas judėjimo vadovas?
M. Kadivaras: Taip, jis yra lyderis. Visi reformistai, mano draugai iš Tarbiato nuosaikiųjų universiteto Teherane, dabar remia Mousavį. Jis buvo politikos mokslų profesorius, o aš buvau filosofijos ir teologijos profesorius. Aš manau, kad jis turi reikalauti naujų rinkimų ir raginti rengti nesmurtinius protestus...
Spiegel: ...kuriuos tuomet smurtu numalšintų režimo saugumo pajėgos.
M. Kadivaras: Ilgalaikėje perspektyvoje režimas sunkiai gali priešintis milijonams taikių protestuotojų, nebent jis surengtų žudynes, o taip jis visiškai prarastų savo legitimumą. Mes nuolatos turime pabrėžti teises, kurios garantuotos Irano konstitucijoje. 27 straipsnyje aiškiai deklaruota, kad kiekvienas pilietis turi teisę protestuoti. Mūsų protestai yra nesmurtiniai, legalūs ir „žali“ - visiškai islamiški.
Spiegel: Taip teigiate jūs.
M. Kadivaras: 56 mūsų konstitucijos straipsnis apima Dievo teisę, kuri suteikta visiems Irano piliečiams. Piliečiai tuomet renka savo lyderį, prezidentą ir parlamentą. Konstitucija visą tai deklaruoja aiškiai: lyderis turi būti išrinktas, o ne parinktas tų, kurie teigia žinantys Dievo valią.
Spiegel: Valtybinė Welayat-e Faqih (Islamo juristų taryba) ir jos aukščiausiasis atstovas Ali Khamenei į visa tai žvelgia visiškai kitaip. Jie teigia, kad protestai yra nukreipti prieš įstatymą ir religiją.
M. Kadivaras: Žmonės nuo stogų šaukia „Allahu Akbar“ (Dievas didis). Jie turi plakatus, klausiančius „Kur dingo mano balsas?“ Protestuotojai nenori sukilti prieš viską, tačiau jie nori teisingumo ir jie nori sąžiningų rinkimų. Tas, kas atmeta šiuo reikalavimus, rizikuoja pilietiniu karu.
Spiegel: Tiesa, kad protestuotojai naudoja Islamo spalvą ir šaukia „Allahu Akbar“. Tačiau ar jie nepasiekė tos ribos, po kurios norėtų daugiau? Jie taip pat šaukė: „Nuverskime diktatorių!“. Galbūt jaunimas, kuris dalyvauja šiame judėjime, nori demokratinės respublikos, paremtos Vakaruose taikomu religijos ir valstybės atskyrimo modeliu.
M. Kadivaras: Aš sutinku, kad kai kurie jauni žmonės yra orientuoti į Vakarus. Tačiau nereikia to pervertinti. Dauguma mano tėvynainių nenori visiško valstybės ir religijos atskyrimo. To nenoriu ir aš. Iranas yra valstybė su islamiškomis tradicijomis ir vertybėmis. Daugiau nei 90 proc. mūsų piliečių yra musulmonai.
Spiegel: Apie kokias vertybes jūs visų pirma kalbate?
M. Kadivaras: Viršum visko stovi teisingumas ir žmonių valios įgyvendinimas. Mus valdant Ali, pirmajam šiitų imamui, nebuvo politinių kalinių, nesmurtiniai protestai buvo leidžiami ir kritiniai komentarai netgi laukiami. Nedera išduoti šių vertybių.
Spiegel: O Khamenei ir Ahmadinejadas tai padarė?
M. Kadivaras: Taip. Aš pasisakau už grynai islamišką ir demokratinę šalį, šalį, kuri gerbia žmogaus orumą ir neatmeta moters teisių, šalį, kurioje žmonės gali laisvai rinkti savo religinius ir pasaulietinius lyderius.
Spiegel: Tačiau dabar jūs kalbate apie revoliuciją – visiškai naują kitokį Iraną.
M. Kadivaras: Aš kalbu apie valstybę, kurioje religiniai lyderiai, nepaisydami daugumos žmonių norų ir pasitelkdami Dievo valią, neturi teisės nuspręsti, kaip vadovaujama šaliai. Tokia teisė neegzistuoja nei šiitų tradicijose, nei imperatyvuose. Aš netikiu jokiomis dieviškomis teisėmis dvasininkams ar tikintiesiems.
Spiegel: 1978 metais ajatola Khomeinis „Spiegel“ sakė: „Mūsų ateities visuomenė bus laisva visuomenė ir visi represijos, žiaurumo ir jėgos elementai bus sunaikinti“.
M. Kadivaras: Revoliucijos lyderis ajatola Khomeinis buvo charizmatiška asmenybė. Savo valdymo pradžioje jis turėjo 95 proc., o pabaigoje – 75 proc. iraniečių paramą. Khamenei nėra toks charizmatiškas ir jis baigia sutraukyti tą teisingumo jungtį tarp religinių lyderių ir liaudies. Kai jis kartu su M. Ahmadinejadu kalba, kad protestus Irane kursto užsienio jėgos, jis labai primena karalių (šachą). Jis taip pat naudojo tuos pačius argumentus ir nesugebėjo pamatyti, kad jis regi demokratinį ir nacionalinį savo žmonių protesto judėjimą. Galiausiai šachas tegalvojo, kaip išlaikyti savo režimą. Šiandien Khamenei negalvoja kitaip.
Spiegel: Tačiau, jei šachas iš savo posto buvo išverstas per revoliuciją, tai Khamenei ir Ahmadinejadas atrodo yra giliai įsitvirtinę. Daugumą svarbių postų užima jų žmonės.
M. Kadivaras: Taip atrodo. Tačiau Iranas jau nebėra ta valstybė, kokia jis buvo iki rinkimų protestų. Aš net galiu įsivaizduoti, kad Hashemis Rafsanjanis, Ekspertų asamblėjos galva, gali sukviesti religinius lyderius į asamblėją nuoširdžiai diskusijai. Teoriškai jis net gali atleisti Khamenei. Tuomet kartu kristų ir Ahmadinejadas.
Spiegel: Tačiau kad taip atsitiktų, dauguma didžiųjų ajatolų turi būti nusiteikę prieš minėtus du asmenis.
M. Kadivaras: Tarp didžiųjų ajatolų Kome (Irano religinio mąstymo centras), pasipiktinimas Ahmadinejado arogancija auga. Kol kas jį su pergale pasveikino vos vienas iš 12 didžiųjų ajatolų. Keli, tarp kurių yra ir mano labiausiai garbinamas mokytojas ajatola Hosseinas Ali Montazer, kuris yra itin gerbiamas visoje šalyje, griežtai pasisakė prieš rinkimų klastojimus.
Tai yra mūšis, kurį Irano žmonės turi laimėti
Spiegel: Ar gali kitos šalys padaryti ką nors, kad padėtų opozicijai?
M. Kadivaras: Ne. Tai yra mūšis, kurį Irano žmonės turi laimėti patys. Aš manau, kad kol kas prezidentas Barackas Obama elgėsi labai išmintingai. Ahmadinejado kalbos, kad Vašingtonas kursto nepasitenkinimą nedavė jokio efekto.
Spiegel: Obama palygino Ahmadinejadą ir Mousavį bei pareiškė, kad skirtumai tarp kandidatų yra labai menki. Ar jis teisus?
M. Kadivaras: Tai yra tiesa, tačiau tuo pat metu ir netiesa. Skirtumai kalbant apie branduolinę programą ir Izraelio politikos vertinimą tarp šių kandidatų iš tiesų yra maži. Kalbant apie urano sodrinimą, jūs nerasite Irane politiko, kuris mąstytų kitaip. Tačiau kalbant apie demokratiją, skirtumai yra ryškūs. Ahmadinejadas užima agresyvią poziciją, o Mousavis pabrėžia paklusimą įstatymams ir konstitucijai. Aš manau, kad demokratijos klausimas šiuo metu yra esminė problema. Visa kita, įskaitant ir branduolinį klausimą, yra antraeiliai dalykai.
Spiegel: Vakarų politikai į tai žvelgia ganėtinai skirtingai.
M. Kadivaras: Kiekvienas, kuris branduolinį klausimą kels į pirmą eilę, neras Irane atviros ausies. Mūsų gatvėse liejasi kraujas, o jūs vis klausinėjate apie branduolinę energiją.
Spiegel: Kai kas Vakaruose mano, kad situacija pasauliui gali tapti dar prastesnė, jei Iranas pasigamins branduolinį ginklą.
M. Kadivaras: Mes ypač esame susirūpinę dėl Izraelio. Ši šalis savo branduolinę energetiką perdavė kariuomenei. Kiekvienas musulmonas bijo Izraelio. Izraelio branduolinis arsenalas turi būti kontroliuojamas Jungtinių tautų ir Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
Spiegel: Ar mes jus suprantame teisingai, kad Irane nebus jokių pokyčių dėl branduolinės programos nepaisant to, kas laimės kovą dėl galios Teherane?
M. Kadivaras: Kiekviena Irano vyriausybė teigs, kad šalis turi teisę į taikią branduolinę energetiką...
Spiegel: ...tačiau kalbame ne apie tai. Mes kalbame apie branduolinę bombą.
M. Kadivaras: Amerika ją turi, ją turi Izraelis. Kalbant apie mano valstybę, tai tėra potencialas, o ne realybė. Jei branduolinė bomba yra blogis, tai ji yra blogis visur – ne tik tose valstybėse, kurios priešinasi JAV politikai. Tai jau yra dvigubų standartų politika.
Spiegel: Kas atistiktų, jei Izraelis ar JAV atakuotų Irano branduolines elektrines?
M. Kadivaras: Tai būtų panieka visoms moralinėms vertybėms. Iraniečiai kiltų į pasipriešinimą ir jie tą darytų kartu nepaisant politinių pažiūrų ir religijos.
Spiegel: Kaip atrodys Iranas po 5 metų nuo dabar?
M. Kadivaras: Aš viliuosi, kad Iranas bus demokratinis. Mano šalis turi paveldėtą potencialą tapti pavyzdine demokratine visuomene.
Spiegel: Kokį savo vaidmenį regite šiame procese?
M. Kadivaras: Aš grįšiu į Iraną, tačiau ne artimiausiomis dienomis. Jei grįžčiau į Teheraną dabar, aš taip pat būčiau įkalintas. Sąlygos yra itin apgailėtinos. Mano draugas dr. Saeedas Hajarianas reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos ir medikamentų. Jis turi būti ligoninėje, o ne kalėjime. Aš girdėjau, kad mano draugai Mostafa Tajzahedas ir Abdallah Ramezazadehas buvo kankinami. Ramezazadehas buvo prezidento Mohammado Khatamio atstovas spaudai ir Tajzadehas – jos vidaus reikalų viceministras.
Spiegel: Jūs liūdnai pagarsėjusiame Teherano Evino kalėjime praleidote 8 mėnesius.
M. kadivaras: Aš sugrįšiu į Iraną ir esu pasiruošęs sėsti į kalėjimą, tačiau tik po teisėto teismo sprendimo.
Spiegel: Ar demokratiniame Irane jūs užimtumėte kokias nors politines pareigas?
M. Kadivaras: Kaip mokslininkas, autorius ir profesorius aš turiu atlikti svarbų vaidmenį. Irane mes turime puikių politinių lyderių, tarkime Mir Hosseiną Mousavį, kurį aš remiu.
Spiegel: Ajatola Kadivarai, dėkui už pokalbį.
