Taalio ugnikalnis, esantis prie vaizdingo ežero į pietus nuo sostinės Manilos, pabudo „trumpalaikiu“ sprogimu 7 val. 22 min. (1 val. 22 min. Lietuvos) laiku, sakoma Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto pranešime.
Jame įspėjama, kad įmanomi tolesni išsiveržimai, galintys sukelti pavojingus, greitai skriejančius vulkaninių dujų, pelenų ir nuolaužų srautus, taip pat cunamį.
Vietos gyventojams buvo liepta evakuotis iš namų penkiuose aplink ežerą esančių žvejų ir ūkininkų gyvenviečių. Ši evakuacija tapo jau trečiąja per pastaruosius trejus metus aplink vieną aktyviausių šalies ugnikalnių.
„Lijo purvo lietus“, – sakė 25 metų Cornelia Pesigan (Kornelija Pesigan), ieškojusi prieglobsčio mokykloje, esančioje už 7 km nuo „pavojaus zonos“.
„Buvo labai nemalonus kvapas ir man buvo sunku kvėpuoti“, – pridūrė ši dviejų vaikų motina.
Po pirminio išsiveržimo buvo užfiksuotas „beveik nenutrūkstamas freatomagminis aktyvumas“, dėl kurio į padangę iškilo 1 500 metrų vulkaninės medžiagos ir garo stulpai, pranešė seismologijos agentūra, pakėlusi pavojaus lygį nuo antro iki trečio pagal penkiabalę skalę.
Freatomagminiai išsiveržimai įvyksta, kai išsilydžiusi uoliena susiliečia su požeminiu ar paviršiniu vandeniu, paaiškino instituto mokslininkė Princess Cosalan (Prinses Kosalan). Anot jos, ši reiškinys panašus į tai, kas įvyksta užpylus vandens ant įkaitusios keptuvės.
P. Cosalan naujienų agentūrai AFP sakė, kad praėjus kelioms valandoms po pirmojo išsiveržimo pelenų ir garų išsiskyrimas nurimo. Vis tik paveiktoje teritorijoje įrengti instituto jutikliai tebefiksuoja vulkaninius požeminius smūgius, pridūrė mokslininkė ir perspėjo, jog „galimas“ dar vienas išsiveržimas.
Tuo metu instituto vadovas Renato Solidumas (Renatas Solidumas) nurodė, kad aktyvumas yra silpnesnis nei 2020 metų sausį, kai Taalio ugnikalnis išmetė pelenų ir įkaitusios lavos į 15 km aukštį. Tąsyk buvo sugriauta dešimtys namų, nugaišo nemažai gyvulių, o dešimtys tūkstančių žmonių teko persikelti slėptuves.
„Nėra jokios grėsmės už... penkių kaimų ribų“, – patikino R. Solidumas.
Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, labiausiai pažeidžiamose bendruomenėse gyvena daugiau kaip 12 tūkst. žmonių.
Buvo mobilizuotos policijos pajėgos, kad žmonės negalėtų patekti į padidintos rizikos zonas. Tuo metu aviacijos institucijos įspėjo oro bendroves ir pilotus apie galimą pavojų dėl atmosferoje pasklidusių vulkaninių pelenų.
Filipinai dažnai susiduria su išsiveržimais ir žemės drebėjimais, nes šalis priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“ – sričiai, dėl tektoninių plokščių judesių pasižyminčiai dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu.
Nuo 2020 metais įvykusio išsiveržimo draudžiama lankytis ugnikalnio saloje, kur kadaise gyveno tūkstančių žmonių bendruomenė.
Pernai liepą seismologijos agentūra buvo pakėlusi pavojaus lygį iki trečiojo, vėl pabudus Taalio ugnikalniui.
Jis kelias dienas spjaudė sieros dioksidą, o virš sostinės ir aplinkinių provincijų susidarė tirštas rūkas.
Prieš šeštadienį įvykusį išsiveržimą pavojaus lygis buvo sumažintas iki antrojo.
